Naujienos Apie mus Veikla Organizacijos TBN Tautinės bendrijos
2008 metų naujienos
2009 metų naujienos
2007 metų naujienos
2006 metų naujienos
2004 metų naujienos
2005 metų naujienos
2010 metų naujienos
2011 metų naujienos
 
PAIEŠKA TINKLAPYJE:


 

Tautiniu bendriju  taryba posėdžiavo Seime

 

Spalio 28 d. įvyko Tautinių bendrijų tarybos išvažiuojamasis posėdis Seime. Bene pirmą kartą per dvidešimt Nepriklausomybės metų Lietuvos etnoparlamentas, kaip kartais pavadinama Tautinių bendrijų taryba, posėdžiavo šalies parlamento rūmuose. Su Tautinių bendrijų tarybos nariais susitiko Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.

 

Laukia įstatymo

 

Posėdį pradėjęs Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Mahiras Gamzajevas pažymėjo, kad Lietuva turi gilias ir gražias įvairių tautų atstovų bendro gyvenimo tradicijas.

„Tačiau šiandien etnopolitikos srityje yra daug problemų, kurias būtina neatidėliotinai spręsti, - sakė M. Gamzajevas. - „Mes apie jas kalbame, mus klauso, bet negirdi. Mes praradome ir tas pozicijas, kurias buvome pasiekę anksčiau“.

Katastrofiškai trūksta lėšų tautinių bendrijų kultūros ir švietimo projektams. Šiems tikslams šiemet buvo skirta 609 tūkst. litų arba daugiau kaip tris kartus mažesnė suma, palyginus su ankstesniais metais. Nėra nei vienos srities, kuriai būtų taip smarkai nurėžtas finansavimas. Tačiau ir tie patys pinigai panaudoti esamų struktūrų išlaikymui, o ne betarpiškai tautinių bendrijų reikmėms.

„Greitai bus metai, kaip nėra Tautinių mažumų įstatymo, - teigė toliau M. Gamzajevas. - „Iki liepos 1 d. turėjo būti parengta šio įstatymo naujos redakcijos koncepcija. Šiandien jos dar nematėme. Kartais mums sako, kad Lietuvai nereikia Tautinių mažumų įstatymo, nes yra Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią mūsų šalis yra ratifikavusi. O kai reikia spręsti konkrečius klausimus, mums sako, kad Konvencijos straipsniai yra tik rekomendacinio pobūdžio, bet neprivalomi vykdyti“.

Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvard Trusevič pastebėjo, kad anksčiau Lietuva buvo giriama už Tautinių mažumų įstatymą. „Įstatymas išspręstų daug dalykų“, - teigė jis.

 

Sumažėjo eterio laiko

 

Pratęsdamas šią mintį, žydų bendruomenės atstovas Vitalijus Karakorskis sakė, kad įstatymas įtvirtintų tam tikras garantijas ir tautinės bendrijos jaustųsi saugios. Pavyzdžiui, dėl laidų tautinėms bendrijoms per Nacionalinį transliuotoją. „Eterio laikas bendrijoms mažėja, finansavimas mažėja. Nutraukta laida „Labas“. Dvidešimt mažai skaitlingų bendrijų liko be savo tribūnos. O sutaupyta, pasirodo, tiktai 40 tūkst. litų. Toks įstatymas galėtų garantuoti bendrijų teisę į TV laidas“, - sakė V. Karakorskis.

Jo nuomonei pritarė Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ pirmininkė Lučija Bartkienė. „Sugriauti paprasta, o atstatyti tai, kas sugriauta yra daug sunkiau“, - sakė ji. - „Ši laida egzistavo dvylika metų. Buvo transliuojama lietuvių kalba. Ji buvo populiari tarp įvairių tautybių gyventojų, taip pat ir lietuvių. Laida buvo žiūrima Amerikoje, Australijoje. Bendrijos turėjo savo langelį. Laidoje buvo nušviečiama daugybė renginių“.

Tuo tarpu Lietuvos gyventojai apie tautines bendrija neretai gauna iškreiptą, vienašališką informaciją`. Lietuvos čigonų bendrijos „Čigonų laužas“ prezidentas Josifas Tyčina sakė, kad žiniasklaida laikas nuo laiko praneša apie prekybą narkotikais Kirtimų tabore. „Mūsų bendruomenėje vyksta daug įdomių dalykų, mes daug ką gero darome, įdomiai dirbame su vaikais, tačiau apie tai gyventojai mažai žino. O laida „Labas“ reguliariai nušviesdavo mūsų veiklą“.

Prieš keletą metų uždaryta LTV informacinė laida rusų kalba „Vakaro žinios“ („Večernij vestnik“). Kaip teigė Lietuvos rusų sąjungos sekretorė Larisa Dmitrijeva, ši laida reikalinga buvo ne tiek Lietuvoje gyvenantiems rusams, kurių daugelis žiūri informacines laidas lietuvių kalba, bet trisdešimčiai milijonų rusų, gyvenančių įvairiose pasaulio šalyse, kad jie sužinotų mūsų valstybės poziciją aktualiais politikos klausimais.

 

Integracijos reikalai

 

Daugelis posėdžio dalyvių apgailestavo dėl to, kad panaikintas Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, kuris tautinių bendrijų reikalais rūpinosi kompleksiškai, t. y. ne tik kultūra, bet ir švietimo, socialinėmis, teisinėmis ir kitomis problemomis. Jie pageidavo, kad tautines bendrijas kuruotų departamento lygio institucija Kultūros ministerijoje ar prie ministerijos su atskira tautinių bendrijų finansavimo eilute.

Posėdyje kalbėta apie integracijos reikalus. Slavų gailestingumo pirmininkė Olga Gorškova sakė, kad tautinės bendrijos yra tarsi valstybė valstybėje. „Tautinės bendrijos – sau, valstybė – sau“, - teigė ji.

Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja atkreipė Seimo narių dėmesį į romų problemas, kurios yra labai opios. „Dabar baigiama rengti nauja Romų integracijos į Lietuvos visuomenę programa“, - sakė S. Novopolskaja. - „Ją tvirtins kultūros ministras. Mūsų nuomone, ją turėtų tvirtinti, kaip ir anksčiau, Vyriausybė. Už Programos vykdymą yra atsakingos ir kitos ministerijos, nes romų problemos daugiausia yra socialinės, švietimo, teisinės“.

Didelį tautinių bendrijų integracijos, tapatybės išsaugojimo darbą atlieka Tautinių bendrijų namai. Čia vyksta bendrijų vakarai, susitikimai, koncertai, valstybinės kalbos kursai. Tačiau tolesnei veiklos plėtrai yra trukdžių. „Pradėta remontas jau keletą metų nevyksta, - posėdyje kalbėjo Tautinių bendrijų namų direktorė Alvida Gedaminskienė. - „Dėl to patalpos genda. Prašome jūsų moralinio ir politinio palaikymo dėl 840 kvadratinių metrų patalpų, kurios dabar priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, perdavimo valstybei.

 

Kokia kalba mokyti?

 

Posėdyje neapeiti ir tautinių mažumų švietimo klausimai. Jie ypač jaudina, kaip teigė L. Dmitrijeva, rusų ir lenkų bendruomenes, mokyklas šiomis mokomosiomis kalbomis. „Ugdymo įstaigų kolektyvai susirūpinę, ar priėmus dabar rengiamą naują Švietimo įstatymą nepablogės sąlygos vaikams įgyti vidurinį išsilavinimą gimtąja kalba, nes ruošiamasi daugiau dalykų dėstyti valstybine kalba“, - sakė L. Dmitrijeva.

Kad nėra reikalo ką nors keisti, tvirtino ir O. Gorškova, pasiremdama savo šeimos pavyzdžiu. Jos sūnus ir taip puikiai mokąs lietuvių kalbą, beje, kaip ir pati O. Gorškova.

Neskaitlingos tautinės bendrijos panaudoja tokią neformalaus švietimo formą kaip šeštadieninės mokyklos. Jose vaikai mokomi gimtosios kalbos, etnokultūros, savo tautos istorijos ir kt. Graikų bendruomenės Lietuvoje „Pontos“ pirmininkas Georgios Macukatov sakė, kad neįmanoma gauti lėšų šioms mokykloms finansuoti. „Vilniaus miesto savivaldybė ir Švietimo ir mokslo ministerija siuntinėja vieni pas kitus, o reikalai stovi vietoje“, - teigė G. Macukatov.

Gudų kultūros draugija Lietuvoje, kalbėjo jos pirmininkas Fiodoras Niunka, penkiolika metų siekia, kad būtų atkurtas Ivano Luckevičiaus baltarusių muziejus Vilniuje, kurį po karo uždarė sovietinė valdžia. Ši klausimą F. Niunka kėlė ir neseniai vykusiame kultūros ministro Arūno Gelūno susitikime su Tautinių bendrijų tarybos nariais. Tada ministras sakė, kad asmeniškai užsiims šiuo klausimu.

 

„Mes esame kartu“

 

Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma, atsakydamas į Tautinių bendrijų tarybos narių iškeltas mintis, pasakė, kad nėra gerai, jei finansavimas sumažėjo tris kartus. „Dabar svarstomas kitų metų biudžetas“, - teigė jis. - „Mes tuos klausimus nagrinėsime. Svarbu, kad išliktų televizijos laidos tautinėms bendrijoms“.

Seimo narys taip pat žadėjo politinę įtaką dėl patalpų perdavimo Tautinių bendrijų namams.

„Sieksime, kad nauja Tautinių mažumų įstatymo redakcijos projektas būtų nedelsiant svarstomas, kai tik jis pasieks Seimą“, - žadėjo J. Razma. - „Naujo padalinio tautinių bendrijų reikalams – ministerijos departamento ar departamento prie ministerijos – idėją galima svarstyti naujos įstatymo redakcijos kontekste“.

Posėdyje dalyvavęs kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas pranešė, kad naujos Tautinių mažumų įstatymo redakcijos koncepcija jau parengta ir išsiuntinėta į kitas institucijas derinimui. „Įstatymo projektą tikimės parengti žymiai greičiau“, - patikino I. Melianas.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys pažymėjo, kad valstybės politika tautinių mažumų atžvilgiu nesikeičia. Jis apgailestavo dėl sumažėjusio finansavimo. „Jeigu nėra finansavimo, tai tautinės bendrijos netenka svarbios valstybės paramos. O paramą garantuoja Konstitucija“, - sakė V. Stundys.

Seimo komiteto pirmininkas teigė, kad ne kartą Seime buvo diskutuota dėl LRT finansavimo. Kitąmet jis bus didesnis.


Kontaktai:
Raugyklos g. 25, Vilnius
Lietuva
Tel.: (370 5) 216 04 08
Faksas.: (370 5) 216 04 08
El. paštas: info@tbn.lt