Naujienos Apie mus Veikla Organizacijos TBN Tautinės bendrijos
2008 metų naujienos
2009 metų naujienos
2007 metų naujienos
2006 metų naujienos
2004 metų naujienos
2005 metų naujienos
2010 metų naujienos
2011 metų naujienos
 
PAIEŠKA TINKLAPYJE:


Gruodžio 17 d. Tautinių bendrijų namų Svetainėje muzikinė studija „Harmonija“ pažymėjo savo veiklos 5-ąsias metines. Susirinkusieji prisiminė svarbiausius studijos koncertus, pagerbė studijos įkūrėjos Zinaidos Zaraikinos atminimą. Renginyje dalyvavo kitų šalies rusų bendruomenės organizacijų atstovai. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gruodžio 18 d. Tautinių bendrijų namuose šv. Kalėdų vakaronę surengė Lietuvos graikų draugija „Patrida“. Draugijos nariai aptarė praėjusių metų nuveiktus darbus, numatė pagrindines savo Draugijos veiklos gaires ateinančiais 2012 metais. Daugiau>>>

Gruodžio 10 d.Vilniaus baltarusių politinių kalinių ir tremtinių draugija minėjo Jurijaus Zimnickio 90-ąsias gimimo metines. Minėjimą pradėjęs draugijos pirmininkas Valentinas Stechas akcentavo Jurijaus Zimnickio veiklą, steigiant pirmąsias Lietuvos baltarusių organizacijas, prisiminė pirmuosius jų susitikimus. Jurijus Zimnickis, dainininkas, vienas iš baltarusių klubo „Siabryna“ steigėjų, pirmasis „Siabrynos“ choro vadovas. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

Gruodžio 11 d. Tautinių bendrijų namuose naujametinę popietę organizavo Vilniaus latvių draugija. Šventės dalyvius sveikino bendrijos pirmininkė Gunta Rone. Surengtame šventiniame koncerte dalyvavo Naujosios Vilnios muzikos mokyklos moksleiviai ir ansamblis iš Jelgavos (Latvija). Daugiau>>>

 

 

 

Gruodžio 9 d.Tautinių bendrijų namuose koncertavo viešnia iš Kauno Rima Kazėnienė-Achmetova.

Programoje skambėjo populiarūs rusų romansai, totorių dainos. Koncerto klausytojus sveikino Kauno rusų literatūros klubo pirmininkas Galimas Sitdykovas ir Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas. Koncertą vedė Tamara Traškova.Daugiau>>>

 

 

 

 

Gruodžio 8 d. Tautinių bendrijų namuose vyko Lietuvos vengrų Stepono Batoro kultūros draugijos organizuota Mikulaš šventė. Vengrijoje pasakojama, kad naktį iš gruodžio 5 d. į gruodžio 6-ąją vaikus aplanko Šv. Mikalojus (Mikulaš). Daugiau>>>

 

 

 

 

Lapkričio 28 d. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko tautinių bendrijų festivalio „Draugų būry“, skirto Tautinių bendrijų namų veiklos 20-osims metinėms pažymėti, koncertas.

Jis buvo pradėtas eilėmis apie Lietuvą, kurias skaitė jų autorė poetė Greta Fedorčenko.

Vakaro metu dar ne kartą skambėjo eilės, dainos, skirtos Lietuvai, Vilniui. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

 

Šių metų spalio 7-14 dienomis Lietuvos jaunimo turizmo centre Vilniuje vyko ES tarptautinis jaunimo mainų projektas „Keiskimės ir keiskime“. Trisdešimt 16-23 metų dalyviai iš Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos, Latvijos, Lietuvos ir grupių vadovai analizavo diskriminacijos, emigracijos, jaunimo nedarbo problemas bei įsidarbinimo galimybes. Kaip teigė projekto koordinatorė Rūta Masiulytė, ES programos „Veiklus jaunimas“ projekte dalyvavo ir mažiau galimybių turintys jaunuoliai: tautinių mažumų atstovai (romų, žydų, rusų, lenkų ir kt.), emigrantai ar emigrantų šeimos nariai, mažesniuose miestuose gyvenantis jaunimas. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

 

 

Lapkričio 16-ąją, minint Tolerancijos dieną, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre vyko tarptautinė konferencija „Tolerancija ir totalitarizmas. Laisvės išbandymai“.

Sveikinimo žodį konferencijoje tarė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, specialioji JAV Valstybės departamento įgaliotinė Hana Rosenthal. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

Lapkričio 10 d. Vilniaus centre atidengta skulptūrinė kompozicija, skirta tarpukariu Lietuvoje kūrusiam žymiam scenografui, grafikui ir tapytojui Mstislavui Dobužinskiui.

Vieta prie Vilniaus arkikatedros pasirinkta kaip simbolinė – iš jos menininko nutapytas paveikslas į Tilto gatvę padėjo išsaugoti joje stovintį namą. Pastatą ketinta nugriauti, bet M. Dobužinskio paveikslas esą atskleidė tos vietos grožį, tad namas liko stovėti. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lapkričio 9 d. Tinklalapyje paskelbtas naujas leidinio "Lietuvos totoriai" numeris.
Malonaus skaitymo. Daugiau>>>

Lapkričio 8 d. Tautinių bendrijų namų svetainėje vyko literatūrinės-muzikinės studijos „Rusiškos vakarotuvės“ („Ruskije posidelki“) narių ir ansamblio „Dainuojančios širdys“ (vadovė Viktorija Michailova) kūrybinis susitikimas. Daugiau>>> 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilniaus lenkų kultūros namų didžiojoje salėje vyko Penktasis rusų autorinės dainos festivalis Lietuvoje. Jo rengėjai - organizacinis komitetas ir asociacija “Lietuvos rusų susirinkimas”, rėmėjai – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje.

Gausiai susirinkę žiūrovai šiltai priėmė jubiliejinio penktojo festivalio konkursantus -26 rusų autorinės dainos atlikėjus iš įvairių Lietuvos miestų. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

Lapkričio 5 d. Tautinių bendrijų namuose koncertavo bandūristai Dmitr ir Irina Gubjak (Ukraina).

Koncerto pradžioje Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė pasidžiaugė, kad ukrainiečiai vis dažniau renkasi į savo kultūros renginius. „- Nesenai vyko vakaras, skirtas Taraso Ševčenkos kūrybai, o šiandien – puiki galimybė paklausyti puikių Ukrainos bandūristų koncerto, - pabrėžė N.Šertvytienė. Lietuvos ukrainiečių bendrijos narys Vasilijus Kapkanas akcentavo bandūristų indėlį formuojant ukrainiečių tautos savimonę.Daugiau>>>

 

Spalio 27-28 d. Austrijos sostinėje Vienoje vyko konferencija, kurią bendrai organizavo 2011 m. ESBO pirmininkaujanti Lietuva ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras. Konferencijoje dalyvavo apie 150 dalyvių, tarp kurių – pilietinės visuomenės, žiniasklaidos atstovai, politikai iš visos ESBO erdvės.

Lietuvai šioje konferencijoje atstovavo užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius, ambasadorius

ypatingiems pavedimams Alfonsas Eidintas, Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius, Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas, Lietuvos azerbaidžaniečių

bendrijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas. Konferencijoje buvo svarstomi netolerancijos ir diskriminacijos prieš musulmonus viešojoje erdvėje klausimai. Ši konferencija buvo trečiasis ir paskutinis aukšto lygio susitikimas, kurį bendrai organizavo ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras ir ESBO pirmininkaujanti Lietuva.

Kovo mėnesį Prahoje buvo surengta konferencija, skirta antisemitizmui viešajame diskurse, o rugsėjo mėnesį

Romoje vyko konferencija, kurioje aptarti neapykantos prieš krikščionis nusikaltimai.

 

 

 

 

 

Spalio 26 d. Tautinių bendrijų namų svetainėje atidaryta dailininkės Natalijos Riabčuk tapybos paroda. Joje eksponuojami paveikslai nutapyti ant stiklo. Šiuo retu mūsuose metodu dailininkė dirba nuo 2006-ųjų metų. „Pasirodo, ši trapi ir šalta medžiaga gali paskatinti kurti įdomias kompozicijas“, – sako dailininkė. Daugiau>>>

 

 

Gudų mokyklos draugija išleido knygutę „Vilnius vaikų akimis“, kurioje išspausdinti jaunųjų autorių (8 – 17 metų) kūrinėliai. Tai įvairios tematikos eilėraščiai, rašiniai, piešiniai, nuotraukos. Prieš keletą metų buvo išleistas pirmas vaikų ir jaunimo kūrybos rinkinys „Daugiabalsiame Vilniuje skamba mano gimtoji kalba“. Ir štai naujas leidinys – nauji kūrinėliai, nauji autoriai. Knygutės leidėjai, projekto autorė Vilniaus P. Skorinos vidurinės mokyklos mokytoja-metodistė Jelena Baziuk dėkoja šios mokyklos administracijai, Lietuvos edukologijos universiteto Baltarusių kalbos, literatūros ir etnokultūros centro direktorei dr. Lilijai Plygavkai, mokyklos bibliotekos vedėjai Almai Medziavičienei, meninei redaktorei Vitalijai Vilkelytei, vertimo konsultantei Elenai Vežienei, mokyklos mokiniams ir jų tėvams, visiems, kurie palaikė šią idėją ir padėjo ją įgyvendinti.

Knygutės išleidimą parėmė Kultūros ministerijos Tautinių mažumų reikalų skyrius

 

 

 

Lietuvos totorių nemėžio bendruomenė turi interneto tinklalapį kurį rasite adresu:http://nemeztatarcom.webs.com/. Tinklalapyje rasitę informaciją apie bendruomėnę, jos organizuojamus renginius, trumpą  istorinę informaciją apie Nevėžio totorių bendruomenės įsikūrimą.

 

 

 

Spalio 22 d. Tautinių bendrijų namų Svtainėje koncertavo projekto „Filomatų ir filaretų dainos“ dalyviai Aleksej Žbanov ir Sergej Dolgušev (Minskas, Baltarusija). Jie pristatė sostinės visuomenei savo istorinę – muzikinę kompoziciją „Tegul džiaugsmas švyti Jūsų akyse“. Daugiau>>>

 

 

 

 

Spalio 22 d. Tautinių bendrijų namų Renginių salėje vyko popietė, kurios metu supažindinta su Gabijos Vaitkevičiūtės (12 metų) ir Anastasijos Kodzisovos (16 metų) kūryba. Šios moksleivės – mokytojos ekspertės Galinos Kuzminos auklėtinės, pristatė savo tapybos darbus. Daugiau>>>

 

 

 

Trakų istorijos muziejus i6leido monografiją „Hadži Seraja Chanas Šapšalas. Pasišventęs tautai ir mokslui“. Monografiją parengė daktarė Halina Kobeckaitė ir Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas. Iliustruotas leidinys plačiau supažindina su iškilaus Lietuvos karaimo, mokslininko, visuomenės veikėjo gyvenimu ir įvairialype veikla. Knygoje spausdinamos publikacijos apie S. Šapšalą, jį pažinojusių žmonių prisiminimai, paties S. Šapšalo straipsniai ir laiškai. Iš

jų matyti, kad profesoriaus interesų ratas buvo nepaprastai platus – ji domėjosi ir karaimų patarlėmis, fonetikos ženklais, ir draugo Turkijoje vestuvėmis.

 

 

 

 

Spalio 21 d. Tautinių bendrijų namų renginių salėje vyko vakaras, skirtas įžymaus ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos kūrybai. Renginį pradėjusi Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė, akcentavo T.Ševčenkos kūrybos įtaką ukrainiečių tautos savimonės formavimuisi. Ji pabrėžė, kad Taraso Ševčenkos poezija yra išversta daugiau kaip į 130 pasaulio kalbų, o tai įrodo, kad poeto eilės artimos daugeliui įvairių tautybių žmonėms. Daugiau>>>

 

 

 

Spalio 20 d. Šiauliuose VšĮ Nacionalinė regionų plėtros agentūra vykdydama projektą "Informacinės- konsultacinės platformos sukūrimas: regioninių imigracijos centrų plėtra Lietuvoje" Šiaulių universiteto Baltojoje salėje surengė simpoziumą imigracijos, trečiųjų šalių piliečių verslumo bei etninių bendrijų tematika. Simpoziumo metu pristatytos imigracinių procesų teikiamos ekonominės galimybės.

 

 

 

Spalio 20 d. Seimo Konstitucijos salėje vyko konferencija, skirta Azerbaidžano Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui pažymėti.Konferenciją pradėjo Seimo narys, Tarpparlamentinių ryšių su Azerbaidžano Respublika grupės pirmininko pavaduotojas Artūras Melianas. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

 

Spalio 12 d. Tautinių bendrijų namuose vyko poeto, Rusijos rašytojų sąjungos nario Valerijaus Sribnyj kūrybos vakaras. Poetas skaitė eiles, parašytas per pastaruosius trejus metus. Renginį vedė VšĮ „Gyvenimo melodija“ vadovė Regina Kanajeva Daugiau>>>

Spalio 12 d. įsteigta Lietuvos totorių jaunimo organizacija „Duslyk“. Draugijos pirmininke išrinkta Marija Meišutovič. Sveikiname naujai įsteigtos organizacijos narius ir vadovus vadovus bei linkime sėkmės, kūrybinio išradingumo telkiant Lietuvos totorių jaunimą tautinių papročių, kultūros išsaugojimui.

 

Spalio 11 d. Tautinių bendrijų namų literatūrinė - muzikinė studija „Rusiškos vakarotuvės“ („Ruskije posidelki“) sukvietė į popietę, skirtą rusų daininkės Alos Bojanovos (Levickajos) atminimui. Susirinkusiems Elvyra Pozdniaja pristatė parengtą literatūrinę – muzikinę kompoziciją, skirtą garsiajai rusų dainininkei Alai Bojanovai. Daugiau>>>

Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ nariai spalio 9 d. Kryžių kalne pastatė Simbolinį Kryžių su užrašu „Už Moldovos ir Lietuvos šviesią ateitį“. Kryžiuspagamintas iš balto akmens ir atvežtas iš Moldovos Respublikos. Moldaviško kryžiaus pastatymo ceremonijoje dalyvavo bendrijos „Dačija“ nariai iš Vilniaus, Kauno, Žiežmarių, Marijampolės, Skuodo, Klaipėdos, Pasvalio, Moldovos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Igor Klipii. Daugiau>>>

 

 

Spalio 9 d. Vilniuje lankėsi totorių kilmės garsus kino operatorius Aleksandras Jakubovskis, gyvenantis Sankt Peterburge.  Su svečiu susitiko Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas.

Susitikimo metu tartasi dėl dokumentinio filmo apie Petrograde iki Pirmojo pasaulinio karo studijavusius

Lietuvos ir Lenkijos totorius sukūrimo.

 

 

Spalio 8 d. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokių teatre vyko jubiliejinis X-asis Lietuvos tautinių bendrijų vaikų ir jaunimo festivalis, kuriame dalyvavo armėnų, vokiečių, žydų, totorių, rusų, ukrainiečių, baltarusių, rusų, karaimų, romų kolektyvai iš Vilniaus, Alytaus, Kauno, Visagino, Kėdainių, Trakų.

Festivalio dalyvius ir svečius sveikino kultūros viceministras Stanislav Vidtmann. „Šis festivalis – puiki šventė“, - sakė viceministras. - „Dėkoju tėvams, mokytojams, kurie dirba, kad vaikai mokytųsi savo gimtosios kalbos, susipažintų su savo tautos tradicijomis, papročiais. Tai praturtina visų mūsų kultūrinį, dvasinį gyvenimą“. Daugiau>>>

 

DĖMESIO!  Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas ir LR Užsienio reikalų ministerija maloniai kviečia į apskritojo stalo diskusiją „Ukraina ir Lietuva po dvidešimties metų: kelias į partnerystę“, skirtą Lietuvos ir Ukrainos diplomatinių santykių dvidešimtmečiui paminėti bei Ukrainos šiuolaikinei politinei, socialinei ir užsienio politikos situacijai aptarti. Diskusijoje dalyvaus Lietuvos ir Ukrainos politologai, diplomatai, politikai.
Diskusija vyks spalio 12 d. 10.00-14.00 val. TSPMI konferencijų salėje (Vokiečių g. 10, 402 aud.) lietuvių ir ukrainiečių kalbomis su sinchroniniu vertimu.

 

 

Spalio5 d. Tautinių bendrijų namuose vyko Tautinių bendrijų tarybos posėdis, kuriam pirmininkavo jos pirmininkas Mahiras Gamzajevas.

 

Posėdyje dalyvavo kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Ministras Tautinių bendrijų tarybos nariams pristatė kultūros viceministrą Stanislavą Vidtmanną, neseniai paskirtą į šias pareigas. S. Vidtmann, be kitų sričių, kuruos tautinių bendrijų klausimus. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

 

Spalio 6 d. Tinklalapyje paskelbtas naujas leidinio "Tautinių bendrijų naujienos" numeris.
Malonaus skaitymo. Daugiau>>>

 

 

Spalio 4 d. Vilniaus Mokytojų namuose Rusų romanso mylėtojų draugija Lietuvoje „Melos“ surengė  Anos Samokinos kūrybos vakarą „Vėl ir vėl sukasi lapai“ („Вновь и вновь кружатся листья“). Vakaro metu buvo pristatyta Nikolajaus Pankovo ir Olego Šurajevo mažųjų skulptūrų paroda „Atgijęs medis“; šokių ansamblio „AndreDance“ pasirodymas; literatūrinė muzikinė programa „Rudens apžavėjimas“ („Очарование осени“), kurioje dalyvavo autorė – atlikėja Ana Samokina ir Greta Fedorčenko, Valerijus Oparinas, Igoris Abetkovskis. Akomponuos Lidija Koroliova, Liudmila Malceva. Vakarą vedė humanitarinių mokslų daktarė Jelena Bachmetjeva.

 

 

 

Vilniuje bus įamžintas Pasaulio tautų teisuolio Juozo Rutkausko atminimas. Vilniaus miesto taryba nusprendė, kad jo vardu bus pavadinta gatvė Viršuliškių seniūnijoje. J. Rutkauskas savo bute Vilniuje slėpė žydus, vėliau su naujais dokumentais padėdavo jiems išvykti į užsienį. Tokiu būdu jis išgelbėjo apie 150 žydų. Už tai J.Rutkauskas nacių buvo sušaudytas. J. Rutkausko vardu Jad Vašem memoriale, Jeruzalėje, yra atidengta

atminimo lenta. 1996 m. jam suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.

 

 

 

Vilniuje ant Basanavičiaus gatvėje esančio namo, pažymėto septynioliktu numeriu, sienos atidengta žydų mokslininko ir rašytojo Zalmano Reizeno atminimo lenta. Atminimo lentos autorius – Mindaugas Šnipas.

Z. Reizenas buvo žydų dienraščio „Vilner Tog“ Vilniuje redaktorius, leido žurnalą „Yidishe Filologie“. Jo

filologinis darbas „Žydų literatūros ir spaudos žinynas“ ligi šiol labai vertinamas mokslo pasaulyje. Z. Reizenas

buvo vienas iš žydų mokslo instituto (JIVO) įkūrėjų ir vadovų. Jis taip pat ilgus metus buvo pasaulinio žydų literatų „Pen“ klubo pirmininkas. Dėl to, kad „Vilner Tog“ kritikavo tautinę anuometinės administracijos politiką, nukreiptą prieš žydus, lietuvius ir baltarusius, Z. Reizenas patyrė daug sunkumų. Jis aštriai pasisakė prieš liūdnai pagarsėjusį Molotovo – Ribentropo paktą. Už tai pirmosiomis 1939-ųjų rugsėjo dienomis buvo NKVD areštuotas ir nužudytas.

 

 

Spalio 3 d. Tautinių bendrijų namuose koncertavo Natalija Krauter. Ji – nuostabaus grožio balso solistė, buvusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auklėtinė, daug koncertuojanti įvairiose šalyse. Jau studijų metais atsiskleidė jos neeiliniai kamerinės muzikos atlikėjos gabumai. Studijuodama pradėjo koncertuoti, jos repertuare atsirado baroko epochos, dvasinės ir pasaulietinės kamerinės muzikos kūriniai. Dainininkė dažnai koncertuoja su žymiais pasaulio vargonininkais, orkestrais. Dainininkė rengia solinius koncertus Lietuvos, Norvegijoje, Suomijoje, Rusijos, Prancūzijos, Graikijos, Latvijos salėse. Natalija Krauter įrašė G. Pergolesi, J.S. Bacho, H. Purcelo, W.A. Mocarto, F. Mendelssono, J. Bramso kūrinių kompaktines plokšteles. Daugiau>>>

 

Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas rugsėjo mėn. pabaigoje Krymo pilietinės visuomenės instituto prezidento Rustemo Abliatifovo kvietimu lankėsi Kryme. Kartu su Latvijos parlamento nariu Borisu Cilevičiumi jis skaitė viešas paskaitas tema: „Šiuolaikinė tautinė valstybė ir kultūrų įvairovė. Baltijos diskursas“. Viešos paskaitos vyko Krymo inžineriniame pedagoginiame universitete Simferopolyje, Eupatorijos menų mokykloje bei Saratovo valstybinio socialinioekonominio universiteto Sevastopolio filiale. Paskaitų metu buvo pasidalinta Lietuvos ir Latvijos patirtimi harmonizuojant tarpetninius

santykius. Šios kelionės metu Adas Jakubauskas susitiko su Krymo totorių Medžliso pirmininku, Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatu Mustafa Džemiliovu, Krymo muftijumi chadži Emirali Ablajevu,

Pasaulinio Krymo totorių kongreso prezidentu Refatu Čubarovu, žurnalo „Chasevet“ redaktoriumi Ševketu Kaibulajevu, Lietuvos totoriumi, gyvenančiu Simferopolyje, Konstantinu Radkevičiumi bei kitais aktyvistais. Su Krymo totorių vadovais kalbėta apie Lietuvos ir Krymo totorių artimesnį bendradarbiavimą, pasikeitimą vaikų ir jaunimo grupėmis ateinančią vasarą bei galimybę mokytis Islamo religijos prie Krymo muftiato.

 

 

Prie Kėdainių atidengtas memorialas, kuriame įamžintos 1003 nužudytų žydų pavardės. Tačiau daugiau kaip pusės čia palaidotų tapatybės kol kas nepavyko nustatyti. 1941-ųjų rugpjūtį priemiestiniame Daukšių kaime naciai sunaikino Kėdainių, Šėtos ir Žeimių žydų bendruomenes – iš viso per du tūkstančius žmonių – vyrų, moterų, vaikų, senelių. Vėliau – dar tiek pat. Beveik tris šimtus metų gyvavusi Kėdainių krašto žydų bendruomenė, garsėjusi iškiliais rabinais, kurių globojamas studijavo Talmudą būsimasis Vilniaus Gaonas

Elijahu, buvo sunaikinta. Į iškilmingą ceremonialą iš JAV buvo atvykusi Kėdainių žydų bendruomenės palikuonė Myra Sklarew, kuri šiame memoriale rado net dvidešimt devynių jai artimų žmonių pavardes. Memorialo idėjos autorius – menininkas Feliksas Paulauskas. Kėdainių Senosios Rinkos aikštėje esančiuose Žydų maldos namuose neseniai pastatyta jo sukurta kompozicija, kurioje įmontuotos šovinių gilzės, simbolizuojančios kiekvieną žuvusįjį.

 

 

DĖMESIO! Šių metų Rusų kultūros centro vykdomą akciją „Jaunimo prieš terorą“ vainikuos vaikų muzikinio Jaunojo aktoriaus teatro, vadovaujamo Aleksandro Fiodorovo, spektaklis „Sapnas apie lietų“. Teatras unikalus tuo kad yra profesionalus vaikų teatras. Vilniaus žiūrovams bus parodytas spektaklis „Sapnas apie lietų“, kurio kūrimo istorija jau tapo viena iš liūdnų legendų. „Sapnas apie lietų“ buvo sukurtas „Nord Ost‘o“ vaikių trupei. Po tragiškų įvykių šį miuziklą uždarė, o mažuosius aktorius priėmė į Jaunojo aktoriaus teatrą. Atgaivintas spektaklis yra simbolinė duoklė žuvusiems jauniems aktoriams teroristinio išpuolio „Nord Ost“ metu. Spektaklis apdovanotas „Grand Prix“ Tarptautiniame vaikų teatrų festivalyje. „Sapnas apie lietų“ skatina prisiminti protėvių suformuotus pamatus, vientisumą su gamtą ir savo jausmais.

Spektaklis įvyks spalio 4 d. 19 val. Lietuvos Rusų Dramos teatre (Basanavičiaus g. 13). Įėjimas į spektaklį -  laisvas, tačiau ketinančius atvykti organizatoriai prašo užsiregistruoti el. paštu info@terrorunet.lt (laiško pavadinime nurodyti — „Registracija į spektaklį“, o laiško turinyje — savo vardą ir pavardę).

 

 

Rugsėjo 29 d. –  spalio 1 d. Bialystoke įvyko simpoziumas, skirtas Lenkijos ir Europos totorių dabarčiai ir ateities perspektyvoms aptarti. Jame susirinko vietos totorių bendruomenė ir mokslininkai iš Lenkijos

ir užsienio, užsiimantys LDK totorių problematika. Pranešimus skaitė žinomi mokslo pasaulyje žmonės: prof. Selimas Chazbijevičius, dr. Aleksandras Miskievičius, dr. Katarzyna Warminska, dr. Michal Lyszczrz, dr. Artur Konopacki, Musa Czachorowski, taip pat jauni tyrinėtojai mgr. Longin Graczyk, mgr. Andrzej Albiniak, savo tyrimų objektu pasirinkę totorių bendruomenę. Vienas reikšmingų akcentų simpoziumo metu – buvo pristatytas Michalo Adamovičiaus sukurtas ir administruojamas interneto portalas Tataria. eu. Iš Lietuvos simpoziume dalyvavo ir pranešimą „Lietuvos totorių bendruomenė šiandien“ skaitė LTBS pirmininkas

doc. dr. Adas Jakubauskas.

 

 

Artprint leidykla išleido Elžbietos Kuzborskos knygą lietuvių ir lenkų kalbomis „Teisinė tautinių

mažumų padėtis Lietuvoje”. Knygoje pateikiama Lietuvos tautinių mažumų teisių apsaugos

problemų apžvalga tarptautinių ir viršnacionalinių standartų kontekste. Knygos autorė siekė atskleisti

tarptautinių ir viršnacionalinių tautinių mažumų teisių apsaugos standartų perkėlimą į Lietuvos Respublikos

nacionalinę teisę bei jų įgyvendinimą. Kalbant apie praktinius temos aspektus, daugiausia dėmesio knygoje

skiriama gausiausių mažumų – lenkų, rusų, taip pat žydų ir kt. – padėčiai aptarti. Autorė šiuo metu dirba Baltstogės universiteto (Lenkija) Vilniaus filialo dėstytoja.

 

Rugsėjo 29 d. Tautinių bendrijų namuose klubas „Svetoč“ minėjo Mokytojo dieną.

Susirinkusius sveikino klubo pirmininkė Greta Fedorčenko, Tautinių bendrijų namų direktorė Alvida Gedaminskienė.

Renginio dalyviai plojimais sutiko Gretos Fedorčenko atliekamų romansų vaizdo įrašus.

Renginio dalyviai pasveikino ir savo klubo narius, rugsėjo mėnesį šventusius gimtadienius. Skambėjo eilės, dainos, skirtos gražiausiai rudens šventei – Mokytojo dienai. Daugiau>>>

 

Tautinių bendrijų namuose eksponuojama Natalijos Babelčius batikos darbų paroda.

Dailininkė nuo 1993 m. gyvena ir dirba Vilniuje, N.Babelčius daugelio respublikinių ir tarptautinių dailės parodų kuratorė, trikalbės virtualios Baltijos meno galerijos kūrėja ir direktorė, Batikos studijos "ArtBaltica" Vilniuje vadovė. Daugiau>>>

 

Rugsėjo 27 d. Kauno įvairių tautų kultūrų centre buvo surengti Lietuvos totorių kultūros renginys, skirtas kulinariniam paveldui. Jų metu pristatyta Varėnos rajono totorių draugijos pirmininkės Liusios Gaidukevičienės knygelė „Šimtalapis ir ne tik... Lietuvos totorių kulinarinio paveldo paslaptys“. Autorė, pristatydama knygelę, pasidžiaugė, kad jos atliktas darbas sulaukė tiek dėmesio ir susirinkusiems mielai papasakojo, kaip ruošiamas kiekvienas iš leidinyje minimų patiekalų. Šis leidinys rugsėjo 16 d. buvo pristatytas Varėnos viešojoje bibliotekoje.

 

 

DĖMESIO! Spalio 2 d. Rusų kultūros centras kartu su šeimos centru „KartuSaldu", „Jaunimo iniciatyvinė grupe", Vilniaus kultūros centro rusų teatru „Žaliasis žibintas", dailės studija „Alegrija", muzikos kolektyvu iš A. Puškino mokyklos „Divo" ir kitais dalyviais rengia Šeimos šventę Markučių parke.

Renginio dalyviai – šeimos – bus ne tik žiūrovai, bet ir visų veiklų dalyviai, susipažins su aktoriais, kultūros ir meno atstovais, išmoks rusų žaidimų bei dailės gudrybių, linksmai ir turiningai praleis laiką su savo šeimomis.

Programa prasideda 12:00 ir tęsis iki 15:00. Darbinė kalba: lietuvių. Praleiskime sekmadienį kartu!

 

 

 

Rugsėjo 26 d. švenčiama Europos kalbų diena. Šios šventės metu Europos valstybėse organizuojami įvairūs renginiai, siekiant paskatinti kalbų mokymosi įvairovę, išugdyti pagarbą visoms Europos kalboms, regionų ir tautinių mažumų kalboms.

Europos Taryba yra sukūrusi šešių lygių sistemą, kuri padeda įvertinti asmens gebėjimą suprasti, kalbėti ir rašyti užsienio kalba. Šiuos standartus pripažino pagrindinės Europos vertinimo institucijos, daugelis Europos valstybių ir Europos Sąjunga kaip dalį „Europaso“ programos, kuria siekiama palengvinti žmonėms sąlygas studijuoti ir dirbti užsienyje. Daugiau informacijos – www.coe.int/edl, www.coe.int/portfolio.

  

 

 

Rugsėjo 24 d. Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje vyko renginys „Kalbų koncertas“. Tai įvairių Europos kalbų pristatymas meninėje programoje. Renginyje savo stendus įrengė užsienio ir Lietuvos kultūros organizacijos, institucijos ir ambasados. Šventės dalyviai  domėjosi Europos šalimis, jų kalbomis ir kultūra, pristatinėjo savo šalies nacionalines kalbas, dainas bei tradicinius šokius. Svečiai turėjo galimybę dalyvauti kalbų viktorinoje, o laimėtojai buvo apdovanoti prizais. Renginį vainikavo daininkės Evelinos Sašenko koncertas.

 

 

 

Rugsėjo 23 d. Vilniuje buvo paminėta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Maldinga eisena nuo Geto aukų aikštės iki Aukštųjų Panerių memorialo pagerbtas Holokausto aukų atminimas. Aukštuosiuose Paneriuose pagerbti Holokausto aukų susirinko šimtai žmonių. Per Antrąjį pasaulinį karą, 1941-ųjų

rugsėjo pradžioje, senamiestyje buvo įkurtas Vilniaus getas. Čia žydų bendruomenė laikyta izoliuota, o per

kelerius metus vežant į Panerius – sunaikinta. Holokauso aukų pagerbimo ceremonijoje kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky, Izraelio pramonės, prekybos ir darbo ministras Šalomas Simhonas, kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas, LR Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Prie memorialo aukų atminimui aukščiausi šalies pareigūnai padėjo gėlių, nacių nužudytuosius pagerbė

getą išgyvenę žydai. Dainavo „Anachnu-Kan“ (Izraelis) choras ir Vilniaus Šalom Aleichemo mokyklos mokiniai. Minint žydų genocido dieną, moksleiviai masinių žudynių vietose prie įvairių miestų ir miestelių dėliojo iš akmenėlių menorą. Tokia menora sudėliota ir prie memorialo Aukštuosiuose Paneriuose.

 

 

Rugsėjo 23 d. Seimo parodų galerijoje atidaryta Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus kilnojamoji

paroda „Jeigu užmirščiau aš...“, eksponuojama pažymint Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų

atminimo metus. Joje pasakojama apie Butrimonių žydų bendruomenę ir jos tragišką likimą Antrojo pasaulinio karo metais. Paroda parengta Rivos Lozanski- Bogomolnajos (1920-2002) surinktų fotografijų pagrindu.

 

 

Rugsėjo 23 d. Graikųbendruomenė Lietuvoje „Pontos” organizavo tarptautinę konferenciją

„Europos Sąjunga ir Bizantijos kultūrinis palikimas: Trapezundo imperijos 550-osios žlugimo metinės – bizantiškojo pasaulio tragedija“. Konferenciją darbą pradėjo LR Seimo Konstitucijos salėje, pranešimus skaitė mokslininkai iš Baltarusijos, Moldovos, Latvijos, Lietuvos. Daugiau>>>

 

 

Rugsėjo 22 d., pagerbiant Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimą, nuo pat ryto iki vėlaus vakaro šv. Kotrynos bažnyčioje buvo viešai skaitomos Vilniaus žydų gete kalintų ir Aukštuosiuose Paneriuose nužudytų žmonių vardai. Per penkiolika valandų trukusį renginį po bažnyčios skliautais nuskambėjo tūkstančiai vardų ir pavardžių, minimos įvairiausios profesijos. Kraupų sąrašą skaitė kelios dešimtys vilniečių ir sostinės svečių, tarp kurių buvo daug jaunimo.

 

 

 

 

 

 

Rugsėjo 22 d. Panevėžio žydų bendruomenės iniciatyva ant Birutės gatvės namo, pažymėto antruoju

numeriu, atidengta žymaus žydų režisieriaus ir aktoriaus Benjamino Zuskino atminimo lenta.

B. Zuskinas gimė 1899 m. balandžio 28 d. Panevėžyje. Tėvas turėjo rūbų siuvimo saloną ir tuo išlaikė šeimą. Būsimasis aktorius mokėsi žydų chedere, Panevėžio realinėje mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje su žydų trėmimo banga pateko į Penzą. Čia prasidėjo B. Zuskino aktorinė karjera. Jis vaidino mėgėjiško teatro

studijoje, Valstybiniame žydų kameriniame teatre, kino filmuose, dėstė aktorystės meną teatro mokykloje,

buvo Solomono Michoelso kolega. 1948 m. B. Zuskinas kartu su grupe kitų menininkų buvo areštuotas.

Sušaudytas Maskvoje 1952 m. rugpjūčio 12 d.

Rugsėjo 22 d. Taikomosios dailės muziejuje Graikijos ambasada Vilniuje ir LR Užsienio reikalų ministerijapaminėjo Lietuvos ir Graikijosdiplomatinių santykių atkūrimo 20-metį. Šia proga svečius pasveikino Nepaprastasis ir įgliotasis ambasadorius J.E. ponas Constantine Catsambis, LR Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius. Susirinkusieji klausėsi koncerto, kuriame skambėjo vokalinė-literatūrinė kompozicija “Kapitonas Michalis” pagal to paties pavadinimo Niko Kazantzakio romaną ir Mano Chatzidakio vokalinį ciklą. Atlikėjai: Judita Leitaitė (mecosopranas), Renata Krikščiūnaitė-Barcevičienė (fortepijonas), Vytautas Širka (skaitovas). Koncertą surengė Lietuvos graikų draugija “Patrida”.

 

Rugsėjo 14-16 d. Liubline (Lenkija) vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Tautinės, etninės ir kalbinės mažumos Europos Sąjungoje“. Pranešimą apie Lietuvos tautinių mažumų politiką skaitė kultūros viceministras Stanislav Vidtmann. Viceministras taip pat dalyvavo ir kalbėjo apskritojo stalo diskusijoje apie ES tautinių mažumų apsaugos teisinius instrumentus ir jų tobulinimą. Mokslinės konferencijos pranešimuose buvo nagrinėjami tautinių, etninių ir kalbinių mažumų Europos Sąjungoje teisiniai, sociologiniai, kultūriniai, demografiniai ir kiti klausimai. Forume dalyvavo per 200 valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovų, mokslininkų, besirūpinančių tautinių mažumų politikos įgyvendinimu šalyse – ES narėse

 


Rugsėjo 13 d. Tautinių bendrijų namuose pirmą kartą rinkosi literatūrinės - muzikinės studijos „Rusiškos vakarotuvės“ („Ruskije posidelki“) nariai ir svečiai. Literatūrinei - muzikinei studijai vadovauja Elvyra Pozdniaja, Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos narė, respublikinio rusų poezijos konkurso Lietuvoje laureatė. Į studijos rengiamus susitikimus ateina žmonės, norintys išsamiau susipažinti su rusų kultūros ir meno veikėjais, grožine literatūra.Susitikimo temą paprastai pasiūlo patys renginio dalyviai.

Susirinkusiems E.Pozdniaja pristatė parengtą literatūrinę – muzikinę kompoziciją, skirtą garsiajai rusų dainininkei Lidijai Ruslanovai. Pranešėjos parengtą literatūrinį tekstą, kupiną nežinomų daininkės gyvenimo faktų, papildė L.Ruslanovos atliekamų dainų muzikiniai įrašai. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

Tradiciškai akciją „Jaunimas prieš terorą“ atidarys kūrybinė paroda, kurios autoriai šiemet — trys jaunieji menininkai: Aleksandr Nazimov, Natalija Selina ir Vilius Kiškis. Paroda „ARTERROR“ — tai meno ir filosofijos junginys, kuris traukia daugeliu kūrybinių aspektų, bet tuo pačiu metu kiekvienas darbas priverčia susimąstyti. Parodos atidarymas įvyks rugsėjo 11 d. 17 val, Vilniuje Rusų kultūros centre. Jau rugsėjo 20 d. paroda svečiuosis Visagino kultūros namuose. Vėliau paroda aplankys ir kitus Lietuvos miestus: Panevėžį, Šiaulius, Klaipėdą ir Kauną. Ekspozicijų visuose miestuose metu parodos lankytojai galės papildyti parodos ekspoziciją savo sukurtais kūriniais. Parodos eksponavimo vietose lankytojai ras nustatyto formato popieriaus lapų bei piešimo priemones. Tikėtina, kad skirtinguose miestuose paroda pasipildys naujais kūriniais. Lapkričio mėnesį bus organizuota paroda Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, kurioje bus pristatyti visi darbai.  

 

 

DĖMESIO! Rugsėjo 10 ir 17 d.d. Lazdynų vid. mokykloje teatro „Žaliasis žibintas“ patalpose (Žėručio g. 4) įvyks Vilniaus kultūros centro rusų teatro „Žaliasis žibintas“ prezentacija, skirta artėjančiam teatro 20-ies metų jubiliejui. Vakaro metu skambės eilėraščiai apie teatrą, tai pat bus suvaidintos ištraukos iš naujausių spektaklių: „SMS. Save My Soul“ bei „Dėdulės sapnas“ (pagal F. Dostojevskį), „Susitikimas su angelu“ ir kt. Pradžia 13 val. Renginys vyks rusų kalba. Įėjimas nemokamas. Organizatoriai: teatras „Žaliasis žibintas“.

Partneriai: Rusų kultūros centras, asociacija „Jaunimo iniciatyvinė grupė“.

 

 

 

Rugsėjo 9 d. Tautinių bendrijų namų Didžiojoje salėje Lietuvos uzbekų kultūros centras surengė Uzbekų kultūros dienos – Uzbekų plovo šventę, skirtą Uzbekistano Respublikos Nepriklausomybės 20-osioms metinėms ir šio Centro veiklos 10-mečiui paminėti. Daugiau>>>

 

 

 

Rugsėjo 8 d. Tautinių bendrijų namuose vyko iškilmingas minėjimas, skirtas Moldovos Respublikos Nepriklausomybės 20 - osioms metinėms paminėti. Šia proga bendrijos „Dačija“ narius bei svečius pasveikino Moldovos ambasadorius Lietuvoje Igor Klipii, Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Stanislav Vidtmann. Minėjime dalyvavo šalies užsienio reikalų ministerijos III –sis sekretorius atsakingas už ryšius su Moldova Mindaugas Stanys, VU istorijos mokslu daktaras Nerijus Babinskas, bendrijos „Dačija“ nariai iš Vilniaus ir Kauno bei studentai iš Moldovos ir Rumunijos, atvykę į Lietuvą pagal ES programą „Erazmus“. Daugiau>>> 

 

 

 

 

Rugsėjo 7 d. Lenkų kultūros namuose atidaryta Vilniaus lenkų ir rusų dailininkų bei literatų darbų paroda.

Parodą surengė Kūrybinė lenkų dailininkų sąjunga „ELIPSA“ kartu su Rusų literatų ir ir dailininkų sąjunga „PAPOГ“. Daugiau>>> 

 

 

Stanislav Vidtmann paskirtas kultūros viceministru. Tai trečias tokias pareigas užimantis pareigūnas Kultūros ministerijoje. Jis bus atsakingas už tautinių mažumų politiką. S. Vidtmann iki šiol dirbo patarėju Ministro pirmininko tarnybos Piliečių ir atviros Vyriausybės skyriuje. S. Vidtmann gerai žinomas Lietuvos tautinėms bendrijoms. 1997-2009 m. jis dirbo buvusio Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus pavaduotoju ir kuravo tautinių bendrijų klausimus

 

 

Rugsėjo 5 d. Tautinių bendrijų namuose vyko susitikimas su antrojo tarptautinio apskritojo stalo, skirto 650-ųjų Mėlynųjų Vandenų mūšio minėjimo pasiruošimui.

“TTI Club Crystal Lotus WZV” kartu su Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje 2011-2012 metais vykdo projektą “650-osios Mėlynųjų vandenų mūšio metinės” (www.bwb650.org).

Mėlynųjų Vandenų mūšis įvyko 1362 m. prie Siniuchos upės (Ukraina). Šiame mūšyje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vadovaujami kariai sutriuškino Aukso Ordos kariuomenę. Po pergalės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribos buvo praplėstos iki Dniepro ir Pietinio Bugo žemupio, Kijevas, Volynė, didelė Podolės ir Černigovo-Seversko dalis atsidūrė Lietuvos kunigaikščių valdžioje. Kultūriniame – istoriniame kontekste mūšis turėjo didelę reikšmę visai Rytų Europai. Daugiau>>>

 

 

 

Rugsėjo 3 dieną, Bazilijonų, Arklių ir Visų Šventųjų gatvių sankirtoje esančiame skvere buvo atidengtas paminklas XIX amžiaus ukrainiečių poetui, dailininkui ir rašytojui Tarasui Ševčenkai. Skulptūros autorius Vitalijus Andrijanov. Daugiau>>>

 

Vilniaus Pedagoginio universiteto studentai dalyvavo tarptautiniame jaunimo mainų „From violence to tolerance“ projekte, kuris įvyko 2011 m. rugsėjo 2-12 d. Turkijoje, Kizilcihamam miestelyje netoli Ankaros. Projekto globėjas – „Tesed“ organizacija iš Turkijos. Mainuose dalyvavo jaunimas iš Turkijos, Vokietijos ir Lietuvos. Projekto dalyviai lankė vietines šeimas, susipažino su jų gyvenimo būdu ir tradicijomis. Šeimos priėmė jaunuolius labai svetingai, sodino juos prie gausiai nukrauto vaišių stalo. Visi dalyviai ir šeimos, kurios priėmė svečius iš įvairių šalių, daug bendravo, dalijosi savo patirtimis, diskutavo tolerancijos stoka pasaulyje klausimais. Kizilcihamam miestelyje buvo daug jaunimo ir vietinių žmonių, kurie išreiškė savo susidomėjimą dalyviais ir norėjo pabendrauti, nors ir nemokėdami užsienio kalbos. Jaunimas šio projekto metu ne tik aktyviai dalyvavo bendros veiklos darbo grupėse (workshop), bet ir užsiėmė aktyvia fizine veikla: sportavo, žaidė boulingą, tinklinį, futbolą, krepšinį ir kt.

 

Rugsėjo 2 d. po vasaros atostogų susitikimą surengė Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos senjorų klubas. Susitikimas vyko pasibaigus didžiajam musulmonų pasninkui Ramadanui, jo dalyviai vaišinosi totoriškais patiekalais, sveikino bendruomenės narius, vasaros mėnesiais šventusius jubiliejinius gimtadienius. Susitikime dalyvavo ir sveikinimo žodžius tarė Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas. Daugiau>>> 

 

 

 

 

Su Rugsėjo 1-ąja – Mokslo ir žinių diena!

Sveikiname mokytojus, mokinius, jų tėvelius Rugsėjo 1-osios – Mokslo ir žinių dienos proga.

Kilni mokyklos misija. Ji pašaukta ne tik suteikti daug žinių, bet ir mokyti gerbti, pažinti, įvairias kultūras, skiepyti vaikams humanizmo, tolerancijos ir pagarbos žmogui idėjas.

Sena ir graži Lietuvos tradicija – mokyklos dėstomosiomis tautinių mažumų kalbomis. Mūsų šalyje tautinių mažumų vaikams, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir baigiant aukštuoju mokslu, sudarytos sąlygos įgyti išsilavinimą savo gimtąja kalba. Be šių ugdymo įstaigų, svarbus vaidmuo priklauso sekmadieninėms mokykloms, kuriose vaikai mokomi gimtosios kalbos, supažindinami su savo tautos istorija, tradicijomis, papročiais. Tokiu būdu siekiama išsaugoti šalies tautinę ir kultūrinę įvairovę, nacionalinį tapatumą.

Giliausių padėkos ir pagarbos žodžių nusipelno mūsų mokytojai. Jie formuoja įvairiapusišką ir brandžią asmenybę, kurios žinių bagažas atitiktų mūsų dinamišką laikmetį, ugdo savo šalies pilietį ir patriotą, ruošia jaunąją kartą savarankiškam gyvenimui. Visi mes, šiandien sėdintys mokyklos suole, ir tie, kurie jį paliko prieš daugelį metų, esame skolingi mūsų mokytojams.

Linkime mokiniams, mokytojams produktyvaus ir našaus darbo, kantrybės, pasišventimo, geriausios sėkmės pažinimo ir mokslo kelyje.

Tautinių bendrijų namai  

 

 

 

 

 

 

Dėmesio!

2011 m. rugsėjo 2 d. 14.00 - 17.00 val. Vilniaus Universitete  vyks seminaras "Socioekonominė ir politinė situacija Gruzijoje po karo su Rusija".

Seminaro programa:

14.00-15.30: Paskaita - prof. Gulaberas Ananiašvilis

15.30-16.00: Kavos pertrauka

16.00-17.30: Diskusija ir filmo demonstracija

Seminaro vieta: Vilnius, Universiteto g. 9, 201 aud. (VU Filosofijos fakultetas, 2-as aukštas)

Seminaro kalba: lietuvių k.

Pageidautina išankstinė registracija. Atsakingas Albinas Bagdonas, el.paštas: albinas.bagdonas@fsf.vu.lt; tel. 8~ 698 38935.

Profesorius Gulaberas Ananiašvilis dirba Tbilisio kibernetikos instituto Atpažinimo sistemų skyriaus vyr. mokslo darbuotoju. Skaito paskaitas Tbilisio technikos ir Telavio universitetuose. Parašęs per 100 mokslo straipsnių, 2 mokslo monografijas, 10 knygų politinės analizės klausimais. Mokydamasis aspirantūroje, bendravo su lietuviais, išmoko lietuvių kalbą.

 

 

Vilniuje siekiama įamžinti buvusio žydų dvasinio ir kultūrinio centro - Didžiosios sinagogos - atminimą. Buvusių žydų maldos namų vietoje, Vokiečių g. 13A, praėjusią vasarą vykdyti šios istorinės vietos archeologiniai tyrimai.

Priklausomai nuo to, ką pavyks surasti archeologams, bus sprendžiama, kaip konkrečiai įamžinti Didžiosios sinagogos atminimą.

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo svarbiausias Lietuvos žydų dvasinis ir kultūrinis centras nuo XVI a. pabaigos iki XX a. penktojo dešimtmečio. Kitados šie maldos namai savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikoje pastatytas sinagogas. Nepaisant stichinių nelaimių, gaisrų, priešų antpuolių, pagrindinėje Lietuvos žydų šventovėje ilgą laiką išliko dauguma pasiturinčių bendruomenės narių paaukotų meno kūrinių bei brangenybių.

Pirmojo pasaulinio karo metais nemaža dalis Sinagogoje buvusių daiktų buvo išvežta į Rusiją. Per Antrąjį pasaulinį karą Vilniaus Didžioji sinagoga buvo smarkiai apgriauta, išliko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. Nors tokios būklės statinį buvo įmanoma nesunkiai atstatyti, sovietų valdžia 1955-1957 m. žydų maldos namus visiškai sunaikino.

 

 

 

Rugpjūčio 26 d.Tautinių bendrijų namuose į pirmąjį susitikimą susirinko valstybinės lietuvių kalbos kursų klausytojai. Suformuota viena mokymo grupė. Kursų klausytojus lietuvių kalbos pagal 52 ak. val. mokymo programą mokys mokytoja metodininkė Aušra Pakalkienė. Užsiėmimai vyks Tautinių bendrijų namuose, Raugyklos g. 25, Vilniuje. 

Valstybnės lietuvių kalbos kursų organizavimą remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir LR Kultūros ministerija.

Planuojama, kad rugsėjo mėn. bus suformuotas dar 2 grupės, norinčių mokytis lietuvių kalbos. Išsamesnė informacija teikiama tel. 216 01 95.  

 

 

 

Rugpjūčio 25 d. Tautinių bendrijų namuose vyko Kultūros ministerijos surengta mokslinė-praktinė konferencija „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti.

„Atvira, dalykiška diskusija opiais klausimais yra labai svarbi tolesnei mūsų valstybės raidai.  Malonu, kad konferencijoje dalyvauja daug žinomų intelektualų. Tikiu, kad tai padės rasti atsakymus į dalį jaudinančių klausimų“,-kreipdamasis į konferencijos dalyvius, sakė kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Konferencijoje skaitytuose pranešimuose buvo nagrinėjamos istorinių stereotipų atsiradimo priežastys, tautinio identiteto, etninių ir istorinių stereotipų poveikis tarpvalstybiniams santykiams, lenkų tautinės mažumos Lietuvoje padėtis, valstybės etninės politikos formavimo ir kiti klausimai.

Pranešimus skaitė Vilniaus, M. Romerio, Kauno technologijos universitetų profesoriai, dėstytojai, Lietuvos istorijos, Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutų mokslo darbuotojai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Konferencijos medžiaga bus išleista atskiru leidiniu. Daugiau>>> 


 

Rugpjūčio 23 d. Tautinių bendrijų namuose vyko kūrybinis susitikimas su Rusijos rašytoju sąjungos valdybos sekretoriumi Vladimiru Masalovu. V.Masalov – 23 knygų autorius. Daugelis jo knygų išverstos į ispanų, anglų, lenkų, bulgarų kalbas.

Susitikimą vedė Rusų romanso mylėtojų draugijos „Melos“ pirmininkė humanitarinių mokslų daktarė Jelena Bachmetjeva.

 

Rugpjūčio 23 d. Tautinių bendrijų namuose parengta foto dailininko Juozo Valiušaičio fotografijų paroda. Didžiausią parodoje eksponuojamos fotografijų dalį sudaro nuotraukos, kuriose įamžintos Ukrainos oranžinės revoliucijos akimirkos.

Juozas Valiušaitis surengė 92 savo darbų parodas, jo darbai buvo eksponuojami Vokietijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Ukrainoje, Čekijoje. Daugiau >>>   

 

 

Rugpjūčio 22 d. Tautinių bendrijų namuose buvo pažymėtas Lietuvos rusų dramos teatro aktoriaus Jurijaus Ščiuckio jubiliejus. Aktorius J.Ščiuckis – teatro scenoje 45 metai, sukūrė per 200 vaidmenų. Pažymėtina, kad Jurijaus kūrybinė veikla – įvairiapusė: jis ir režisierius, ir dramaturgas, ir scenaristas, ir vaikų studijos „Po kauke“ vadovas. J.Ščiuckis rašo eilėraščius, yra išleidęs eilėraščių rinkinį „Tarp taikos ir karo“.

J.Ščiuckį sveikino Tautinių bendrijų namų direktorė A.Gedaminskienė, literatūrinių susivienijimų „Logos“, „Plejada“, „Rodnik“, nevyriausybinių organizacijų „Svetoč“, „Rusų namai“, „Lietuvos rusų susirinkimas“ ir kt. atstovai. Daugiau >>> 

 

 

 

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus išleido Genricho Agranovskio ir Irinos Guzenberg sudarytą vadovą „Vilnius: Lietuvos Jeruzalės pėdsakais“ rusų kalba.

Tai ne pirmas šių autorių leidinys apie žydiškąjį Vilnių. 1992 m.buvo išleista jų parengta knyga„Lietuvos Jeruzalė: trumpas vadovas“. Pastaroji labai skiriasi nuo savo pirmtakės. Ankstesnė buvo 70 puslapių apimties, gi naująją sudaro 650 puslapių smulkaus teksto ir iliustracijų.

Joje aprašyti 23 pėsčiųjų maršrutai žydų istorinėmis ir kultūrinėmis vietomis Lietuvos sostinėje. Leidinys supažindina su Vilniaus žydų bendruomene nuo jos įsikūrimo pradžios iki XX a. vidurio, pasakoja apie žymias asmenybes, tragiškus Antrojo pasaulinio karo įvykius. Skaitytojas taip pat daug sužinos apie žydų bendruomenės savivaldą, jos santykius su valstybe ir miesto valdžia, apie Vilniuje veikusias skaitlingas žydų organizacijas, kurios rūpinosi švietimu, profesiniu mokymu, sveikatos apsauga ir parama našlaičiams bei sunkiai besiverčiantiems.

Gausiai iliustruotame Vadove publikuojami dokumentai ir fotografijos iš archyvų, bibliotekų, muziejų, asmeninių kolekcijų. Knygos priede pateikiami miesto gatvių pavadinimų įvairiais laikotarpiais sąrašas, asmenvardžių ir dalykinė rodyklės, terminų žodynėlis.

Kaip minėta, knyga išleista rusų kalba. Reikia tikėtis, kad netolimoje ateityje ji bus išleista ir lietuvių kalba.

 

 

 

 

Rugpjūčio 2 d. Vilniuje paminėta Tarptautinė romų – holokausto aukų atminimo diena. Visų šventųjų bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už nacių nukankintus romų tautybės vyrus, moteris, vaikus, senelius Antrojo pasaulinio karo metais.

Panerių memoriale prie paminklo fašizmo aukoms buvo padėta vainikų ir gėlių.

Tautinių bendrijų namuose įvyko diskusija Lietuvos romų socialiniais, švietimo, integracijos į darbo rinką, tautinio tapatumo klausimais. Diskusiją įžanginiu žodžiu pradėjo Kultūros ministerijos Tautinių mažumų reikalų skyriaus vedėjas Kastytis Minkauskas.

Renginiuose dalyvavo valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, romų bendruomenių iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Eišiškių atstovai.

Tarptautinė romų – holokausto aukų atminimo diena šiemet paminėta trečią kartą Ji buvo pasiūlyta Romų nacionalinio kongreso ir Tarptautinės romų sąjungos 2009 m.

Manoma, kad 1939-1944 m. nužudyta apie pusė milijono romų tautybės žmonių, o Lietuvoje – ne mažiau kaip pusė tūkstančio. Daugiau>>>

 

Liepos 22 d. Trakų kultūros namuose vyko IX-osios tarptautinės karaimų kalbos stovyklos baigiamasis renginys - koncertas, pristatantis stovyklos dalyvių pasiektus rezultatus. Karaimų kalbos mokykla, kurią tradiciškai rengia Lietuvos karaimų kultūros bendrija kartu su tiurkologe profesore iš Švedijos Eva Csato Johanson, dirbo liepos 11-22 d. Daugiau>>>

 

 

 

Liepos 21 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre atidaryta paroda „Žydų praeities pasaulis – šiandienos viltis“. Vienoje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos darbuotojai rinko garbaus amžiaus žydų, gyvenančių Lietuvoje, atsiminimus, įrašinėjo interviu ir sukūrė 500 asmeninių fotografijų dokumentinę bazę. Paroda šiais metais buvo eksponuota Vienoje, Hofburgo rūmuose. Lietuva 2011-uosius, paskelbusi Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais, skiria didelį dėmesį tolerancijos ugdymui per švietimą. Tai yra ir vienas iš Lietuvos pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) prioritetų. ESBO šalys narės yra įsipareigojusios skatinti Holokausto tragedijos atminimą ir tinkamą švietimą bei siekti, kad pagarbai visoms etninėms ir religinėms grupėms būtų skiriama derama svarba.

 

 

 

 

 

Robertas van Vorenas savo knygoje „Neįsisavinta praeitis. Holokaustas Lietuvoje“, kurią išleido Vytauto Didžiojo universiteto leidykla,  analizuoja jautrius Lietuvos istorijos įvykius – atskleidžia tragišką Lietuvos ir Olandijos žydų likimą bei bando atsakyti į dažnai užduodamą klausimą – kodėl? Atsakymas į šį klausimą nėra lengvas ir paprastas. Autorius laužo nusistovėjusius lietuvių ir olandų galvosenos stereotipus ir kritiškai žvelgia į juoda – balta principu konstruojamą pasakojimą. Knygoje analizuojamas žydų persekiojimas ir žudymas, bet taip pat daug dėmesio skiriama mūsų istoriografijoje dažnai pamirštamai žudikų ir stebėtojų situacijai aptarti. R. van Vorenas (g. 1959 m.) – sovietologas, šiuo metu dėsto politikos mokslus Vytauto Didžiojo ir Valstybiniame Ilijos (Tbilisis, Gruzija) universitetuose, vadovauja organizacijai „Globali iniciatyva psichiatrijoje“.

 

 

 

 

Išleista Halinos Kobeckaitės parengta knygutė „Lietuviški – karaimiški – rusiški pasikalbėjimai“. Pasikalbėjimų temų ratas apima žodžius ir posakius, kurie dažniausiai vartojami kasdieniniame gyvenime, buityje, paprastose situacijose: kaip pasisveikinti, atsisveikinti, susipažinti, prašyti, kviesti, padėkoti, apibūdinti

metų laikus, skaičius, spalvas, maisto produktus ir kt. Iš viso knygutėje yra aštuoniolika skyrių. Ji leidžia savarankiškai dirbti su tekstu, sudarinėti sakinius, skaityti karaimų kalba parašytus žodžius.

 

 

Liepos 19 d. Tinklalapyje paskelbtas naujas leidinio "Tautinių bendrijų naujienos" numeris.
Malonaus skaitymo. Daugiau>>>

 

 

Lietuvos karaimų kultūros bendrija kviečia į karaimų kalbos stovyklos uždarymo renginį, kuris vyks liepos 22 d. 18 val. Trakų kultūros rūmuose ( Vytauto g. 69, Trakai) Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

 

Liepos 15 d. Tautinių bendrijų namų Svetainėje brandos atestatai buvo įteikti Vilniaus P.Skorinos mokyklos abiturientams. Tai - 17-oji mokyklos abiturientų laida. 2011 metais mokyklą baigė 11 abiturientų, jų klasės vadovė Leokadija Miloš džiaugėsi, kad auklėtinių baigiamųjų egzaminų rezultatai yra puikūs, Anastasijai Kadunkinai ir Aleksandrai Krivopust įteikti brandos atestatai su pagyrimu. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

 

Liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje įvyko Tautinių mažumų reikalų koordinavimo komisijos posėdis, kuriam pirmininkavo Ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Posėdyje buvo aptarta Tautinių mažumų įstatymo numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, nagrinėti klausimai, susiję su Kultūros ministerijos tautinių mažumų reikalų skyriaus plėtros ir valstybės etnopolitikos formavimo, koordinavimo bei įgyvendinimo tobulinimo problemomis, taip pat dėl tautinių mažumų viešųjų įstaigų, kurių steigėja (arba viena iš steigėjų) yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, veiklos optimizavimo. Daugiau>>>

 

 

Liepos 11 d. Trakų salos pilies muziejuje atidaryta paroda

Karaj jollary – karaimų keliai. Karaimai senosiose nuotraukose.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos, atspindinčios karaimų gyvenimą Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje.

Paroda veiks iki rugpjūčio 11 d.

Kviečiame apsilankyti.

 

 

Halinos Kobeckaitės knygelėje „Lietuvos karaimai. Trumpa apžvalga“ (rusų kalba), rašoma apie karaimų kalbą, nušviečiama karaimų apsigyvenimo Lietuvoje istorija, religija, santykiai su valstybe, nacionalinis-patriotinis judėjimas XX a. pradžioje, karaimų bendruomenių gyvenimas tarpukariu ir po Antrojo pasaulinio karo, tautinis karaimų atgimimas devintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Apybraižoje pateikiama teksto karaimų kalba pavyzdžių. Šis glaustai parašytas, informatyvus leidinys, be abejo, sudomins ir turistus, kurių ypač vasarą Trakuose būna daug iš įvairių šalių. Autorė ketina jį išleisti ir anglų kalba

 

 

 

 

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas už pasiekimus mokslo, kultūros, meno, žurnalistikos, kūno kultūros ir sporto srityse, nuopelnus azerbaidžaniečių diasporai savo įsaku grupei asmenų suteikė garbės vardus. Tarp apdovanotųjų – Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas, Tautinių bendrijų tarybos prie

LR kultūros ministerijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas. Jam suteiktas Azerbaidžano nusipelniusio žurnalisto garbės vardas. M. Gamzajevas yra išvertęs į azerbaidžaniečių kalbą lietuvių autorių kūrinių, rašo literatūrologijos, Lietuvos ir Azerbaidžano tarpvalstybinių santykių temomis.

 

 

 

 

Vilniuje atidengtas paminklas labdariams. Įamžinti geradarius nusprendė Lietuvos televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė, kurios projektas „Bėdų turgus“ atšventė dešimtmetį. Aštuonias tonas sveriantis žaliojo granito paminklas atidengtas Mindaugo ir Vivulskio gatves jungiančiame skvere. Paminklo, kuriam granitas buvo gabenamas specialiai iš Indijos, autorius – Romas Kvintas. Ant jo abėcėlės tvarka užrašyta pusšimtis gerumu pagarsėjusių žmonių pavardžių, pradedant Pacais, Radvilomis, Chodkevičiais ir baigiant Alma

Adamkiene, atgaivinusia Lietuvoje labdaros tradicijas. Paminkle iškaltos ir keturių Lietuvos totorių – Aleksandro Iljasevičiaus, Zofijos Kričinskos, Jokūbo Šinkievičiaus, Alijaus Aleksandrovičiaus, pagarsėjusių savo gerumu, pavardės.

 

 

 

 

Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras išleido straipsnių rinkinį „Holokaustas Lietuvoje 1941 – 1944 m“, kuriame koncentruotai atskleidžiami įvairūs holokausto istorijos Lietuvoje aspektai. Knygoje išspausdinti straipsniai tematiškai suskirstyti į penkis skyrius: „Didieji Lietuvos getai“, „Holokaustas provincijoje“, „Lietuvių policija ir holokaustas“, „Žydų turtas ir kultūros vertybės“ ir „Žydų gelbėjimas“. Ši knyga atspindi daugelio istorikų įdirbį, nagrinėjant holokausto temą per pastaruosius keliolika metų ir kiekvienas, besidomintis šia tema, gali rasti pageidaujamą straipsnį šiame leidinyje. Leidinio sudarytojas humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Bubnys.

 

 

 

 

Dr.Aistės Niunkaitės-Račiūnienės monografijoje „Lietuvos žydų tradicinio meno ir simbolių pasaulis“ analizuojamos žydų tradicinio meno ištakos, pateikiama Lietuvos (Litos) žydų tradicinio meno formų pžvalga, sinagogų interjero detalių ir ritualinių objektų analizė, nemaža dėmesio skiriant žydų vizualaus meno simboliams ir jų klasifikacijai. Monografijos priede „Istorinių ikonografinių šaltinių katalogas“ pateikiama per tūkstantį sinagogų ir ritualinių objektų nuotraukų iš 169-ių Lietuvos miestų ir miestelių. Knyga skirta kultūrologijos specialistams, plačiajai visuomenei, besidominčiai Lietuvos žydų kultūra. Knygą išleido Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Muziejus kasmet išleidžia po kelias knygas žydų istorijos tematika.

 

 

Liepos 8 d. Tautinių bendrijų namuose svečiavosi ir koncertą surengė moterų choras „Renaissance“ iš Kišiniovo (Moldova), choro vadovė Oksana Filip.

Susitikimo dalyvius sveikino Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ pirmininkė Lučija Bartkienė, bendrijos narys Profirij Skramtaj.

Choras dalyvavo 2-ajame tarptautinės sakralinės muzikos chorų festivalyje – konkurse „Laudate Dominum“, vykusiame Vilniuje, liepos 7-10 d. Festivalio metu buvo surengti koncertai įvairiose Vilniaus bažnyčiose. Festivalio organizatorius – VšĮ „Gratulations“. Daugiau>>>

 

Kultūros ministerija įsteigė nominaciją „Už tautinę toleranciją“ ir patvirtino jos nuostatus. Nominacija siekiama išrinkti ir pagerbti straipsnio, radijo arba televizijos laidos, skatinančios tautinį savitumą, toleranciją tautinėms mažumoms, kovą su tautinę, rasine diskriminacija, autorių, savo darbą publikavusį Lietuvos arba užsienio visuomenės informavimo priemonėse; skatinti visuomenės narius būti tolerantiškais kitų tautinių grupių ir asmenų atžvilgiu bei gerbti jų teises. Konkursui pateikiami darbai turi būti publikuoti nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki spalio 31 d. Norinčiųjų dalyvauti konkurse paraiškos priimamos iki einamųjų metų spalio 31 d. Konkurso nuostatai ir dalyvio anketa talpinami Kultūros ministerijos tinklalapyje www.lrkm.lt Kultūros ministerija tęsia Tautinių mažumų ir išeivijos departamento 2007 m. įsteigtą nominaciją „Už tautinę toleranciją“. Pirmoji nominacija buvo įteikta Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistui Virginijui Savukynui už šiame radijuje rengiamose laidose nagrinėtus pakantumo, tarpetninių santykių klausimus. 2009 m. nominacija buvo įteikta žurnalistams Ingai Liutkevičienei už rašinį „Belaukiant kinų kvartalo“ (žurnalas „Verslo klasė“) ir Dainiui Radzevičiui už temą „Ar žurnalistai turi teisę viešai kalbėti apie kitataučių ir lietuvių konfliktus bei tarpusavio problemas?“ (Žinių radijo laida „Žiniasklaidos anatomija“).

 

 

Trakuose vyko VII Baltijos šalių totorių Sabantujus. Ši šventė, žyminti sėjos darbų pabaigą, turi gilias tradicijas ir švenčiama nuo neatmenamų laikų. Sabantujaus šventėje koncertavo Lietuvos totorių folkloro ansamblis „Alije“, ansamblis iš Klaipėdos „Leisan“, Visagino „Miras“. Šventėje pasirodė ir svečiai iš užsienio

– Tatarstano artistai, totorių meno kolektyvai iš Lenkijos ir Latvijos „Bunczuk“ bei „Čišma“. Be to, totoriai pristatė tautodailės dirbinius, jodinėjo žirgais. Visi, kas norėjo išbandyti akies taiklumą, galėjo pašaudyti iš lanko. Žiūrovų dėmesį traukė totoriškos imtynės kureš, kurias laimėjo totorius iš Visagino Talgatas Akbulatovas. Jam įteiktas specialus Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos prizas – avinas. O koks Sabantujus be totorių kulinarinio paveldo patiekalų– koldūnų, plovo, tradicinio totorių skanėsto šimtalapio.

 

 

Vaizdingoje Galvės ežero pakrantėje vyko dvidešimtasis Trakų krašto lenkų kultūros festivalis „Skambėk, lenkų daina!“. Į jubiliejinį renginį susirinko kaip niekad daug dalyvių ir žiūrovų. Scenoje pasirodė devyniolika kolektyvų, apie pusė tūkstančio atlikėjų, vaikų ir suaugusių, iš kurių daugiau kaip pusė iš Trakų rajono. Koncertavo Rūdiškių gimnazijos, Trakų, Lentvario H. Senkevičiaus, Paluknio vidurinių, Senųjų Trakų A. Stelmachovskio pagrindinės mokyklų meno kolektyvai. Suaugusiųjų kolektyvai buvo iš Trakų, Senųjų Trakų, Paluknio, Rudaminos. Žiūrovai šiltai sutiko festivalio svečius – Vilniaus universiteto dainų ir šokių, Suchovolės (Lenkija) pučiamųjų instrumentų ansambliečius, Vilniaus kapelos kolektyvą. Festivalio puošmena tapo šių metų Eurovizijoje Lietuvai atstovavusi Evelina Sašenko. Kitas Trakų krašto lenkų kultūros festivalis vyks Lentvaryje.

 

 

 Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus išleido Genricho Agranovskio ir Irinos Guzenberg sudarytą vadovą „Vilnius: Lietuvos Jeruzalės pėdsakais“ rusų kalba. Tai ne pirmas šių autorių leidinys apie žydiškąjį Vilnių. 1992 m. buvo išleista jų parengta knyga „Lietuvos Jeruzalė: trumpas vadovas“. Pastaroji labai skiriasi nuo savo pirmtakės. Ankstesnė buvo 70 puslapių apimties, gi naująją sudaro 650 puslapių smulkaus teksto ir iliustracijų. Joje aprašyti 23 pėsčiųjų maršrutai žydų istorinėmis ir kultūrinėmis vietomis Lietuvos sostinėje. Leidinys supažindina su Vilniaus žydų bendruomene nuo jos įsikūrimo pradžios. Gausiai iliustruotame Vadove

publikuojami dokumentai ir fotografijos iš archyvų, bibliotekų, muziejų, asmeninių kolekcijų. Knygos priede

pateikiami miesto gatvių pavadinimų įvairiais laikotarpiais sąrašas, asmenvardžių ir dalykinė rodyklės, terminų žodynėlis.

 

 

 

Birželio 21 d. Seimas, siekdamas atkurti istorinį teisingumą ir gera valia kompensuoti už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą, nusprendė priimti Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą.

Pagal priimtą įstatymą, kuriame įtvirtintas kompensacijos už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą dydis, mokėjimo terminai, tvarka ir naudojimo paskirtis, nutarta kompensuoti už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių

nekilnojamąjį turtą. Mokėtinos kompensacijos dydis sieks 128 milijonus litų ir ji bus mokama iš valstybės

biudžeto Vyriausybės kompensacijomis disponuoti paskirtam fondui. Kaip pažymima aiškinamajame rašte,

kompensacijos dydis nustatytas, atsižvelgiant į mūsų valstybės finansines galimybes, į Lietuvos archyvų departamento sudarytame Žydų bendruomenių išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinančių dokumentų paieškos valstybės archyvuose sąraše esančią informaciją bei valstybės įmonės Registrų centro pateiktus šio turto vertinimo duomenis. Kompensacija bus pradedama mokėti nuo 2013 m. sausio 1 d. ir baigiama 2023 m. kovo 1 d. Ją nuspręsta išmokėti kasmet dalimis, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. Išmokėtina kompensacijos dalis bus nustatoma Seimui tvirtinant kiekvienų metų valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į garbų Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusių ir nuo okupacinių

totalitarinių režimų šiuo laikotarpiu nukentėjusių žydų tautybės asmenų amžių, priimtu įstatymu nutarta dalį

kompensacijos sumos (t. y. 3 milijonus litų) išmokėti 2012 m. Įstatyme taip pat įtvirtinama galimybė už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą kompensuoti perduodant nuosavybės teise Vyriausybės paskirtam fondui valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatus ar jų dalis. Jei Vyriausybės

nutarimu paskirtam fondui bus perduotas valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas, tokiu atveju

piniginės kompensacijos dydis bus mažinamas perduodamo nuosavybės teise nekilnojamojo turto verte, kuri

bus apskaičiuojama remiantis valstybės įmonės Registrų centro turimais masinio vertinimo duomenimis.

Siekiant užtikrinti, kad pagal įstatymą išmokėta piniginė kompensacija būtų panaudota tikslingai bei prisidėtų

prie žydų religinės bendruomenės veiklos Lietuvoje stiprinimo, nutarta įtvirtinti ir teisinius saugiklius. Įstatyme nustatyta, kad kompensacija galės būti naudojama tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje bei Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių totalitarinių režimų šiuo laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti. Perduotas nekilnojamasis turtas taip pat galės būti naudojamas tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo ir mokslo tikslams.

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga maloniai kviečia Jus į VII tarptautinį totorių Sabantujų, kuris vyks 2011 m. birželio mėn. 18 d. Trakų pusiasalio pilies teritorijoje. Šventės pradžia 12.00 val. Trakai praeityje garsėjo kaip viena seniausių ir didžiausių totorių bendruomenės susitelkimo vietų Lietuvoje. Trakų mieste 1397 m. LDK kunigaikščio Vytauto Didžiojo iniciatyva buvo apgyvendinta didelė totorių bendruomenė, totorių karių pareiga buvo saugoti pilis ir miesto apylinkes. Šių metų šventės metu vyks totorių nacionaliniai sportiniai žaidimai, bus pristatomi totorių tautodailės dirbiniai, demonstruojamas šaudymas iš totoriškų lankų

ir kt. Numatoma, kad Sabantujuje pasirodys meno meistrai iš Tatarstano, totorių kolektyvas iš Lenkijos „Bunczuk“, Lietuvos totorių folkloro ansamblis „Alije“, Klaipėdos totorių folkloro ansamblis „Leisan“, Visagino folkloro kolektyvas „Miras“, Latvijos totorių kolektyvas „Čišma“. Į Sabantujų gausiai susirinks totorių

bendruomenių atstovai iš visos Lietuvos ir užsienio. Šios šventės pagrindinis tikslas – kad Lietuvos totoriai išlaikytų savo tautines tradicijas, plėtotų kultūrą, perduotų žinias ateinančioms kartoms, telktų bendruomenę.

Renginys skirtas Lietuvos totoriams bei visiems besidomintiems totorių kultūra. Laukiame Jūsų!

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Keturias birželio dienas Lietuvoje viešėjo Kaliningrado žydų bendruomenės delegacija. Svečiai aplankė Kaune, Vilniuje ir kituose miestuose esančius žydų kultūros paveldo objektus bei Holokaustą

primenančias vietas. Kauno sinagogoje jos administratorius Mauša Bairakas papasakojo apie miesto žydų bendruomenės ir jos maldos namų istoriją, Holokaustą, parodė sinagogoje išdėstytą muziejaus ekspoziciją. Svečių dėmesį, be kita ko, patraukė ir medžiaga apie įžymų dainininką Michailą Aleksandrovičių, kuris iki Antrojo pasaulinio karo buvo kantorius (sinagogos vyriausias giedotojas – TBN inf. past.) Kaune, o 1959 m. dainavo Kaliningrado srities filharmonijos atidaryme. Sostinėje kaliningradiečiai apžiūrėjo vietas, susijusias su žydų religija ir kultūra, lankėsi Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų bei Genocido aukų muziejuose. Trakuose svečiai susipažino su Karaimų muziejaus ekspozicija, apsilankė karaimų kenesoje, susitiko su vietos karaimų bendruomenės nariais, Druskininkuose apžiūrėjo kurorto kultūros objektus. Kaliningrado žydų bendruomenės

delegacijos vizitą parėmė Lietuvos generalinis konsulatas šiame mieste, atsižvelgdamas į tai, kad 2011-ieji metai paskelbti mūsų šalyje Holokausto aukų atminimo metais.

 

 

 

 

 

 

Birželio 10 d. Tautinių bendrijų namųsvetainėje atidaryta Jono Paršeliūno fotografijų paroda „Lietuvos totoriai“.

Keliose dešimtyse spalvotų nuotraukų užfiksuotos jau septintą šimtmetį mūsų šalyje skaičiuojančios bendruomenės gyvenimo akimirkos: kultūriniai renginiai, šventės, sakralinis paveldas.

„Jonas Paršeliūnas tapo mūsų bendruomenės fotomenininku. Jo nuotraukose užfiksuota tai, kas mums, totoriams, yra labai svarbu, turi išliekamąją vertę“,-parodos atidaryme sakė Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

 

Birželio 8 d. Tinklalapyje paskelbtas naujas laikraščio "Lietuvos Totoriai" numeris. Malonaus skaitymo

DĖMESIO! Birželio 4 d., šeštadienį, nuo 12.00 iki 20.00 val. Kauno muzikinio teatro sodelyje ir Laisvės alėjoje vyks VI-asis Lietuvos tautų festivalis „Kultūrų tiltai“. Tai vienas didžiausių Lietuvos kultūrinę įvairovę pristatančių renginių, kurio pagrindinis tikslas – supažindinti su Lietuvos tautinių mažumų kultūra, skatinti tautinę toleranciją ir tarpkultūrinį dialogą. Tuo pačiu tai didžiausias Kauno įvairių tautų kultūrų centro organizuojamas kultūros renginys ir viena didžiausių tautinių mažumų kultūros švenčių Lietuvoje.

Jaukia aplinka ir šilta atmosfera išsiskiriantis renginys savo lankytojams kasmet pasiūlo ne tik turtingą meninę programą scenoje, bet ir pažintį su įvairių tautų amatininkais kūrybinėse dirbtuvėse. Šiemet festivalyje muzikos ir šokio programas pristatys 16 devynių tautybių meno kolektyvų iš Kauno, Visagino, Klaipėdos, Trakų bei Vilniaus rajonų. Scenoje bei kūrybinėse dirbtuvėse dalyvaus beveik 300 žmonių.

Į festivalį atvyksta daug jaunimo grupių, kurios pristatys ne tik tradicinį, bet ir šiuolaikinį požiūrį į savo tautos kultūrą. Todėl žiūrovai galės pasidžiaugti folkloro studijos „Veretionce“ atliekamomis rusų liaudies dainomis,  pasiklausyti liaudies instrumentų ansamblio „Treščiotki“ muzikos improvizacijų bei kartu su choru „Cantemus“ iš naujo atrasti lenkiškų melodijų žavesį. Pasiilgusiems energingesnių ritmų naujas, uždegančias programas ruošia festivalio senbuviai - Visagino totorių ansamblis „Miras“, Kauno armėnų šokių ansamblis „Hajrenik“ bei Klaipėdos baltarusių dainų ansamblis „Kupalinka“. Na o festivalio pabaigai 19 val. scenoje - temperamentingos variacijos rusiško folkloro tema kartu su grupe „Prazdnik“ iš Visagino.

Muzikinio teatro sodelyje visą dieną veiks kūrybinės dirbtuvės, kuriose bus eksponuojami įvairiausių tautybių menininkų darbai. Ten pat kartu su patyrusiais meistrais lankytojai galės pasimokyti rišti žolynus ir verti karoliukų papuošalus, patyrinėti senąsias rusų tapybos technikas ar pasigrožėti armėnų metalo dirbiniais.

 

 

Lietuvos, Latvijos ir Estijos vokiečių bendrijos nebe pirmus metus rengia chorų festivalius. Pernai tokia šventė vyko Latvijos uostamiestyje Ventspilyje. Šiemet choristai susitiko Šilutėje. Festivalis pamaryje sutapo su

jubiliejiniais renginiais, skirtais Šilutės miesto įkūrimo 500-osioms metinėms. Lietuvos vokiečiams atstovavo

šio dainų žanro mylėtojai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šilutės. Iš Latvijos atvyko taip pat keturi

chorai – iš Rygos, Daugpilio, Ventspilio ir Liepojos. Estijos vokiečiai atsiuntė chorą iš Tartu. Festivalio dalyvius ir žiūrovus sveikino Šilutės vokiečių bendrijos pirmininkė Gerlinda Stungurienė, Vokietijos ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius kultūros, švietimo, mokslo ir spaudos reikalams Žanas Pjeras Friolis (Jean Pierre Froehly). Kiekvienas choras parodė įdomią ir įvairią programą. Štai Vilniaus vokiečių bendrijos choras, vadovaujamas muzikos specialistės Danutės Zabukienės, keletą mėnesių ruošėsi festivaliui. Repeticijos vyko vieną kartą per savaitę. Vilniaus vokiečiai padainavo keletą vokiečių liaudies dainų, šiuolaikinę jaunimo dainą.

Baltijos šalių chorų festivaliai rengiami kasmet. Kitais metais jis vyks Klaipėdoje.

 

 

 

 

Birželio 2 d. Tautinių bendrijų namuose įvyko Tautinių bendrijų tarybos posėdis.

Posėdyje apsvarstyti Tautinių bendrijų tarybos veiklos optimizavimo, pasiruošimo Tautinių mažumų reikalų koordinavimo komisijos prie Ministro Pirmininko posėdžiui. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

 

Birželio 2 d. Tautinių bendrijų namų valstybinės kalbos mokymo centrelietuvių kalbos kursus baigė dvi klausytojų grupės (iš viso 21 klausytojas) pagal programą, skirtą įgyti pirmai ir antrai valstybinės kalbos mokėjimo kategorijai. Daugiau>>>

 

 

Gegužės 30 d. Vilniaus Tomo Zano bibliotekoje atidaryta „Svetlicos“ bendruomenės vaikų piešinių paroda „Įvairių tautų buitis ir kostiumas vaikų piešiniuose“. Tai bendras Tautinių bendrijų namų ir šios bibliotekos projektas.

Spalvotuose ir nespalvotuose piešiniuose – lietuvių, rusų, lenkų, totorių nacionaliniai kostiumai. Juos piešė 6 – 12 metų vaikai.

„Nacionalinis kostiumas – tautos kultūros, jos istorijos dalis. Vaikai turi žinoti savo tautos, savo šalies tautų istoriją“, – parodos atidaryme sakė „Svetlicos“ bendruomenės pirmininkė Galina Kuzmina.

Paroda skirta Tarptautinei vaikų gynimo dienai – birželio 1-ajai.

 

 

 

Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinėje mokykloje gegužės 28 d. vyko pažintinio ir kūrybinio projekto „Latvija – mūsų sesė. Ar gerai mes ją pažįstame?“ baigiamasis renginys.

Į svečius atvyko Latvijos ambasadorius Lietuvoje Martinš Virsis su žmona, Vilniaus latvių draugijos pirmininkė Gunta Rone, VU Filologijos fakulteto, jo Letonikos centro atstovai.

Projektą parėmė Latvijos ambasada Lietuvoje, LR kultūros ministerija, Vilniaus latvių draugija. Daugiau>>

 

 

Vilniaus latvių draugija kviečia 2011 m. gegužės 28 d. (šeštadienį)

į moksleivių konkurso „Latvija – mūsų sesė. Ar gerai mes ją pažįstame?“ baigiamąjį renginį, kuris įvyks Vilniaus M.Daukšos vid. mokykloje (Antakalnio g. 120). Renginio pradžia 13 val.

 

 

 

 

 

 

 

Gegužės 22 d. sostinėje vyko renginiai, skirti įžymaus Ukrainos poetui Tarasui Ševčenkai (1814-1861), kuriuos organizavo Ukrainos ambasada Lietuvoje ir Vilniaus ukrainiečių bendrija.

12 val. vyko gėlių padėjimo ceremonija prie paminklinės lentos Tarasui Ševčenkai Vilniaus universitete. Vakare, 18 val. LK Vilniaus įgulos karininkų ramovėje koncertavo Ukrainos nusipelniusi artistė dainininkė Irina Lončina. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

 

2011 gegužės 22 diena 18 val LK Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) vyks Ukrainos poeto Taraso Ševčenkos paminėjimo vakaras. Koncertuos nusipelniusi Ukrainos dainininkė Irina Lančina. Renginį rengia Ukrainos Respublikos ambasada ir Vilniaus ukrainiečių bendruomenė.

 

 

 

 

 

 

 

 

Maloniai kviečiame 2011 m. gegužės 22 d. (sekmadienį) 17 val. į literatūrinį-dramatinį spektaklį:„Šventosios karalienės Šušanik kankinės gyvenimas“. Autorius - Jakobas Curtaveli (V a.). Spektaklį, vadovaujant Svetlanai Ustimenko, pastatė Visagino šv.Panteleimono bažnyčios parapijiečiai.Spektalis bus rodomas kavinėje „Svetingumas“ Panerių g. 41A, Vilniuje

Gegužės 19 - 22 d. Kaune vyko Tarptautinė Hanzos diena, pirmą kartą surengta Lietuvoje. Per šias dienas

miesto gatvėse ir aikštėse įvyko daugiau nei šimtas renginių. Į Kauną atvyko net 85 užsienio miestų delegacijos, daugybė riterių, amatininkų, muzikantų ir menininkų. Tiek daug geros nuotaikos, nuoširdžiausių emocijų, šilčiausių aplodismentų miestas jau seniai nebuvo regėjęs. Kauno muzikinio teatro sodelyje vyko tautinių mažumų meno kolektyvų koncertas, kurį organizavo Kauno įvairių tautų kultūrų centras. Koncerte dalyvavo ištikimiausi kasmetinių miesto švenčių dalyviai - Kauno rusų “Ruskaja piesnia”, Kauno armėnų

“Hajrenik”, Kauno rusų susirinkimo Kauno klubo “Nadiežda” ansambliai. Jie džiugino žiūrovus neblėstančiu entuziazmu ir naujomis dainomis. Nuo jų neatsiliko ir Kauno apskrities totorių bendruomenės solistė Rima Kazėnienė bei jaunieji Kauno lenkų atlikėjai iš Širmulių šeimynos, savo dainomis bei muzika žavėję klausytojus.

 

 

 

Gegužės 18 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, pirmininko pavaduotojas Vytautas Bogušis ir komiteto narys Saulius Pečeliūnas Seime susitiko su Tautinių bendrijų tarybos nariais. Susitikime dalyvavę Tautinių bendrijų tarybos nariai atkreipė parlamentarų

dėmesį į tai, jog nepaisant savarankiško tautinių bendrijų klausimų reglamentavimo poreikio, Lietuvoje

vis dar nėra atskiro tautinių bendrijų klausimus reglamentuojančio įstatymo. Tarybos narių nuomone, toks

įstatymas išspręstų daugelį pastaruoju metu iškylančių problemų. Šiuo metu Vyriausybės darbo grupėje yra

rengiama Tautinių mažumų įstatymo koncepcija, tačiau jos svarstymas, diskusijos dalyvių nuomone, turėtų

vykti sparčiau. Parlamentarai ir Tautinių bendrijų tarybos nariai pritaria pozicijai, kad tautinių mažumų problemomis Lietuvoje turėtų rūpintis savarankiška, vien už tai atsakinga institucija, kuriai tautinių

bendrijų klausimų sprendimas būtų pagrindinė funkcija. Šioje srityje ypač svarbus nuoseklus veiklos koordinavimas ir nuolatinis kuravimas. Susitikime taip pat aptarti kiti svarbūs klausimai: sumažintas finansavimas bei pasekmės, tautinių bendrijų prašymai padėti atkurti anksčiau rodytas televizijos laidas.

 

 

 

 

Gegužės 18 d. minima Tarptautinė muziejų diena. 1977 m. Maskvoje vyko 11-oji Tarptautinės muziejų tarybos konferencija, kurioje buvo nuspręsta minėti Tarptautinę muziejų dieną. Nuo 1978 m. ši šventė gegužės 18 d. minima 150 šalių. Įvairių šalių muziejuose rengiamos atvirų durų dienos, konferencijos. Nuo 2005 m. rengiama tarptautinė muziejų bendruomenės akcija “Europos muziejų naktis”, į kurią įsijungė ir Lietuvos muziejai. Akcijos tikslas – parodyti muziejaus eksponatus naktį, kai paprastai muziejai nedirba, bei supažindinti su muziejais įvairių bendruomenių narius. Tą dieną organizuojami renginiai lankytojams nemokami. Tradiciškai Muziejų dienos renginiai vyks ir Lietuvoje. Tema šiemet – “Muziejus ir atmintis”. Tarptautinės akcijos “Muziejų naktis” proga Nacionalinis muziejus Valdovų rūmai Renesansinėje audiencijų menėje kviečia pažiūrėti 1982 m. lenkų režisieriaus Janušo Majevskio (Janusz Majewski) sukurtą istorinį filmą “Epitafija Barborai Radvilaitei” su aktore Ana Dymna pagrindiniame vaidmenyje. Prieš filmo peržiūrą žiūrovai galės dalyvauti ekskursijoje po Barborą Radvilaitę menančias vietas Vilniuje. Kai kurie muziejai prie naktinės akcijos prisijungia pirmą kartą – pavyzdžiui, Vilniuje esantis Tuskulėnų rimties parkas, kuris tik po vidurnakčio žada baigti ekskursijas ir dokumentinių filmų peržiūras. Genocido aukų muziejuje Vilniuje veiks fotografijų paroda, vyks susitikimas su ekspedicijų į Sibirą ir lietuvių tremties vietas organizatoriumi Gintautu Alekna bei filmų peržiūra po atviru dangumi. Maloniai kviečiame visas tautines bendrijas aktyviai dalyvauti renginiuose, skirtuose šiai dienai paminėti.

 

 

 

 

 

 

Gegužės 14 d. Tautinių bendrijų namuose buvo pristatytas Šiuolaikinės rusų poezijos ir prozos literatūrinis almanachas. 2005-2008.Leidinio idėjos autorė ir sudarytoja klubo „Desiderija“ pirmininkė Liudmila Chorošilova. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

 

 

Gegužės 13 d. Vilniuje, Aklųjų kombinato koncertų salėje įvyko Tamaros Blažienės kūrybos vakaras.

Tamara Blažienė - Gaitanži choro dirigavimo mokėsi Vilniaus J. Tallat Kelpšos technikume, vėliauchoro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos konservatorijoje. Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios choro vadovė. Lietuvos radijui įrašė giesmių, išleido gedulingų giesmių kasetę. Dalyvavo dainų švenčių konkursų vertinimo komisijose, yra Lietuvos evangeliškų bažnyčių muzikų sandraugos valdybos narė ir choro vadovė. Daugiau>>>

 

 

Leidykla „Versus Aureus“ išleido Abraomo Suckeverio atsiminimų knygą „Iš Vilniaus geto“. Vasario

mėnesį ji buvo pristatyta 25 – ojoje Tarptautinėje Jeruzalės knygų mugėje. Ši garsaus žydų rašytojo knyga leidžia liudytojo akimis išvysti tai, kas anuomet iš tiesų vyko Lietuvoje. Kaip išgyveno tie, kurie patyrė neįtikėtinus Holokausto baisumus? Kas jiems padėjo išlikti žmonėmis, ir ne tik išlikti, bet žmogiškumą liudyti ir kitiems? A. Suckeveris gimė 1913 m. Smurgainyse (dab. – Baltarusija). Nuo 1920 m. gyveno ir mokėsi Vilniuje. Naciams Antrojo pasaulinio karo metais okupavus Lietuvą, poetas pateko į Vilniaus getą, iš kurio vėliau kartu su žmona Freidke pabėgo. 1947 m. A. Suckeveris išvyko į Palestiną ir apsigyveno Tel Avive. Čia

viena po kitos pasirodo poeto knygos, parašytos jidiš kalba, kurios išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Jis vadinamas iškiliausiu Holokausto poetu. 1985 m. A. Suckeverio kūryba jidiš kalba buvo įvertinta aukščiausiu

Izraelio nacionaliniu apdovanojimu. 2008 m. A. Suckeveris apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio

Gedimino ordino Riterio kryžiumi. A. Suckeveris mirė 2010 m. sausio 20 d. Tel Avive.

 

 

 

 

 

Gegužės 12 d. Tautinių bendrijų namuose paskaitą „Dylantys totoriškumo Vilniuje pėdsakai“ skaitė Vilniaus universiteto docentė, Vilniaus apskrities totorių bendruomenės pirmininkė Galina Miškinienė. Susirinkusieji turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos totorių apsigyvenimo mūsų krašte istorija, virtualiai pakeliauti po totoriškąjį Vilnių. Daugiau>>>

 

Gegužės 12 d. Vilniuje, Žvėryno mikrorajone, atidengtas pirmasis pasaulyje paminklas vienam iškiliausių ir originaliausių XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios rusų poetų Konstantinui Balmontui.

K. Balmontas (1867 - 1942) – poetas simbolistas, rašęs rusų kalba, žinomas kaip lietuvių mitologijos, tautosakos ir istorijos interpretacijų kūrėjas. Vertė į rusų kalbą moderniąją lietuvių poeziją, lietuvių liaudies dainas, pasakas ir smulkiąją tautosaką, spausdino vertimus reikšminguose Europos ir Amerikos leidiniuose. Jis išvertė į rusų kalbą Maironio, Vydūno, Vinco Krėvės, Liudo Giros ir kitų autorių kūrinių. Tarptautinėje spaudoje poetas recenzavo lietuvių autorių knygas, aptarė lietuvių menininkų albumus, pristatė Lietuvoje išleistus žodynus. K. Balmontas visą gyvenimą pabrėždavo savo lietuvišką kilmę. Lietuviškų šaknų poetas turėjo pagal tėvo liniją. Artima draugystė rusų poetą siejo su „viso gyvenimo bičiuliu“ lietuvių poetu-simbolistu Jurgiu Baltrušaičiu. Iniciatyvą įamžinti poeto atminimą parodė Jurgio Baltrušaičio lietuvių ir rusų bendradarbiavimo labdaros ir paramos fondas. Paminklo autorius – Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedros docentas skulptorius Mindaugas Šnipas, architektas – Tauras Budzys.

 

 

 

 

2011 m. gegužės 12 d. Vilniaus mokytojų namuose, Prie židinio vyko vakaras “Tolima artima rytų šalių literatūra”. Buvo pristatyta baltarusių, rusų, gruzinų, kazachų ir tadžikų rašytojų verstinės kūrybos rinktinė „Pusiausvyra” (vertė Jurgis Buiktus ir Ineza Juzefa Janonė). Daugiau>>>

 

 

 

 

 

Gegužės 11 d. LR Seimo Europos informacijos biure įvyko diskusija „Europos vienybė – tautų įvairovė. Tautinės mažumos Lietuvoje“, kurią organizavo Seimo Žmogaus teisių komitetas ir Seimo Europos informacinis biuras.Daugiau>>>

 

 

 

 

 

Gegužės 11 d.Tautinių bendrijų namuose buvo surengta “Popietė su lietuvių kalba”, kurios metu buvo pristatyta kompaktinė plokštelė. Joje pateikta 17 temų, atitinkančių valstybinės kalbos I kategorijos reikalavimus, skirta mokytis suaugusiems. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

Maloniai kviečiame į knygos pristatymą Vilniaus mokytojų namuose:

Gegužės 12 d. 18 val. Prie židinio

Vakaras „Tolima artima rytų šalių literatūra“.

Baltarusių, rusų, gruzinų, kazachų ir tadžikų rašytojų verstinės kūrybos rinktinės „Pusiausvyra“ pristatymas.

(Vertė Jurgis Buiktus ir Ineza Juzefa Janonė)

Dalyvaus: knygos sudarytoja, rašytoja ir vertėja Ineza Juzefa Janonė, literatūrologė dr. Alma Lapinskienė,  romansų atlikėja Liuba Nazarenko, Lietuvos tautinių  mažumų  folkloros ir etnografijos centro ansamblis „Jūrai trio“ (vad. Irena Višnevskaja)

 

 

Gegužės mėnesį Lietuvoje bus pažymima jau tradicine tapusi Europos dienos šventė, kartu paminint septintąsias Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metines. 1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Reoberas Šumanas iškėlė Europos integracijos idėją. Tad šią dieną švenčiamas Europos Sąjungos gimtadienis. Pirmasis Europos Sąjungos šešetukas sukurtas 1951 m., kai buvo pasirašyta sutartis apie Europos susijungimą. Anot kitų šaltinių, 1949 m. gegužės 5 d. Londone buvo pasirašytas Europos Tarybos nutarimas (pradėjo galioti 1949 m rugpjūčio 3 d.), tad Europos diena būtų galima laikyti ir gegužės 5-ąją. Lietuvoje Europos diena plačiau pradėta švęsti nuo 2002 metų. Tradiciškai organizuojami Europos dienai skirti renginiai, kurių metu visuomenė supažindinama su Europos Sąjunga, diskutuojama visai Europai svarbiais klausimais. 2011 m. Europos dienos renginiai skiriami Europos savanoriškos veiklos metams. Šiais metais gegužės 6–8 dienomis Vilniuje organizuojamos šventės pagrindinis akcentas – Europos šalių restoranų mugė Gedimino prospekte, paįvairinta amatininkų stendais, moksleivių chorų ir kitų muzikos bei šokio kolektyvų, pučiamųjų orkestrų pasirodymais. Europos Parlamento informacijos biuras šventės metu demonstruos kino filmus, kurie 2010 m. pretendavo į kino apdovanojimus „Lux“.Gegužės 7 dieną Vilniuje bus surengtas tradicinis dviračių žygis „Savu dviračiu į Europą“. Planuojamas maršrutas – nuo Seimo iki Pavilnių regioninio parko Pučkorių kraštovaizdžio draustinio obelų sodo. Maloniai kviečiame visas tautines bendrijas aktyviai dalyvauti renginiuose, skirtuose šiai dienai paminėti

 

 

Gegužės 7 d. Lietuvos rusų dramos teatre vyko šventinis koncertas „Jaunieji Lietuvos talentai Vilniuje“. Tai tradicinis renginys, kurio iniciatoriai ir pagrindiniai organizatoriai Vilniaus vaikų klubas „Darija“ (direktorė Liudmila Nikolskaja) ir Lietuvos rusų kultūros ir švietimo bendruomenė „Svietlica“ (pirmininkė Galina Kuzmina). Daugiau>>>

 

 

 

Gegužės 6 d. Tautinių bendrijų namuose vyko vienas iš Turkijos kultūros dienų Lietuvoje renginių.

Gausiai susirinkusius renginio dalyvius sveikino LR Kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas, Turkijos oro linijų akademijos direktorius prof. Sahin Karasar, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas. Sveikinimo žodį tarė ir karaimišką pyragą svečiams padovanojo Lietuvos karaimų bendruomenės atstovas Romualdas Špakovskis. Daugiau>>>

 

Kvietimas teikti pasiūlymus TV programų konkursui  (2011-05-05)

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija skelbia televizijos laidų konkursą. Kūrėjai kviečiami siūlyti laidas, skirtas socialinės tematikos analizei bei pilietiškos visuomenės ugdymui, nacionalinės kultūros puoselėjimui ir populiarinimui, visuomenės ekologinės kultūros ugdymui, taip pat laidas apie Europos ir pasaulio kultūros įvairovę.

Paraiškos dalyvauti kartu su teikėjo kvalifikaciją įrodančiais dokumentais priimamos iki gegužės 18 dienos 17 valandos. Teikėjų kvalifikacija bus vertinama gegužės 19 dieną. Tą pačią dieną kvalifikaciją atitikusiems teikėjams bus išsiųsti kvietimai su reikalavimais laidų projektams.

Perkančioji organizacija: viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, S. Konarskio g. 49, LT 03123 Vilnius, tel.: (8-5) 236 32 00, faks.: (8-5) 236 32 08, el. paštas: irena.civiene@lrt.lt.  

 

 

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras rusų kalba išleido straipsnių rinktinę „Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė“. Leidinys supažindina skaitytojus su XVII a. antrosios pusės–XXI a. pradžios Lietuvos sentikių

istorija ir kultūra. Pristatomas daugiau kaip 300 metų Lietuvoje gyvuojančios sentikių tradicinės bendruomenės dvasinis ir materialusis kultūros paveldas – istorija, knygų kultūra, folkloras ir ikonų tapyba. Knygą sudaro keturios dalys, kuriose aprašomi atskiri daugialypės Lietuvos sentikių kultūros aspektai. Ji gausiai iliustruota nuotraukomis, reprodukcijomis, piešiniais, žemėlapiais. Skiriama Lietuvos kultūros paveldo specialistams, istorikams, dailėtyrininkams bei religijų tyrinėtojams, dėstytojams, mokytojams, studentams ir kitiems skaitytojams, kurie domisi daugiaetninės Lietuvos istorijos ir kultūros paveldu. Knyga skiriama Lietuvos sentikių bažnyčios 300 metų paminėjimui. Leidinį planuojama išleisti ir lietuvių kalba.

 

 

Gegužės 5 d. Vilniaus senamiestyje prie Piatnicos cerkvės atidengtas paminklas rusų poetui Aleksandrui

Puškinui ir jo proseneliui Abraomui Hanibalui. Piatnicos cerkvę pastatė Lietuvos didžiojo kunigaikščio žmona

Marija, Vitebsko rusų kunigaikštytė keturioliktame amžiuje. Pagal legendą šioje cerkvėje Petras Pirmasis

1705 m. pakrikštijo A. Puškino prosenelį Abraomą Hanibalą. Paminklą sukūrė lietuvių skulptorius Vytautas

Nalivaika. Šis paminklas genialiajam rusų poetui yra antras Lietuvos sostinėje. Pirmas yra pastatytas

poeto sūnaus Grigorijaus sodyboje Markučiuose, kur šiuo metu veikia A. Puškino literatūrinis muziejus.

Įvairiose pasaulio šalyse yra pastatyta apie tris šimtus paminklų A. Puškinui.

 

 

 

 

Gegužės 3 d. istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune visuomenei pristatytos trys memuarų knygos: Valdemaro Ginsburgo „...ir Kaunas verkė“, Levo Feigelovičiaus „Saulėtas šaltas pavasaris“, Mirono Ginko „Per spygliuotą vielą“. Jas išleido Žydų kultūros ir informacijos centras Vilniuje. Daugiau>>>

 

 

1993 metų gruodį Jungtinių Tautų generalinė asamblėja nusprendė gegužės 3 d. paskelbti Pasauline spaudos laisvės diena. 1991 m. gegužės 3 d. Afrikos žurnalistai susirinko į sostinę Namibiją į regiono seminarą apie nepriklausomas ir pliuralistines informacijos priemones. Tuomet jie pasirašė Vindchukso deklaraciją, skatinančią visų pasaulio šalių valstybes užtikrinti spaudos laisvę ir demokratiją. Ši deklaracija tapo pirmuoju dokumentu, kuriame reikalaujama suteikti viso pasaulio žmonėms laisvę viešai išsakyti savo nuomonę ir turėti priėjimą prie įvairių nepriklausomų informacijos šaltinių.

Lietuvoje tautinėms bendrijoms sudarytos sąlygos kurti ir naudotis žiniasklaidos priemonėmis savo gimtąja kalba. Šalyje leidžiami periodiniai leidiniai ir žurnalai rusų, lenkų bei jidiš kalbomis. Lietuvos totoriai leidžia laikraštį ,,Lietuvos totoriai” lietuvių, rusų, lenkų kalbomis, Lietuvos žydai - “Lietuvos Jeruzalė”.

Informacija rusų kalba viešinama internetiniuose dienraštyje http://ru.delfi.lt/ .

"Литовский курьер" (,,Lietuvos kurjeris“) http://www.kurier.lt/ (rusų kalba), ,,Oбзop“ (,,Obzor“),  ,,Экспресc неделя'' (,,Ekspress nedelia“, ,,Республика“ (,,Respublika“) – savaitraščiai rusakalbiams; Visagine publikuojami savaitraščiai rusų kalba ,,Sugardas“, ,,V každyj dom“. www.runet.lt – informacinis tinklalapis rusakalbiams. Leidžiamas dienraštis lenkų kalba - ,,Kurier Wileński‘‘ (,,Vilniaus kurjeris‘‘);

http://kurierwilenski.lt/ (lenkų kalba). Daugiakultūriniam ugdymui skirta internetinė svetainė http://www.daugiakalbemokykla.smm.lt.

 

 

Gegužės 3 d. Vilniaus Mokytojų namų Didžiojoje salėje Rusų romanso mylėtojų draugija Lietuvoje „Melos“ surengė vakarą „Mes prisimename“. – Klausykite, jei norite“. Vakaro metu buvo eksponuojamos dvi parodos: Liudmilos Kamarickajos tapybos darbai „Laimingos akimirkos“ ir Nikolajaus Pankovo „Atgimęs medis – 15“, Vakaro dalyviams buvo pristatytas Jurij Gapaniuk poezijos rinkinys „Jeigu mylėti...“. Koncerto pirmos dalies „Mes prisimename“ metu skambėjo eilėraščiai, šokiai, dainos, skirti Antrojo pasaulinio karo veteranams, o antrojoje koncerto dalyje „Klausykite, jei norite“ romansus atliko ansamblio „Draugystė“ jubilijatė Maja Michailova. Akomponavo Irina Kozlova, Lidija Koroliova (fortepijonas), Ala Lioznaja (smuikas). Vakarą vedė „Melos“ pirmininkė, humanitarinių mokslų daktarė Jelena Bachmetjeva

 

2011 m. gegužės 2 d., pirmadienį, 18 val., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre įvyko PASAULIO TAUTŲ TEISUOLIŲ APDOVANOJIMO CEREMONIJA, kurią organizavo Izraelio ambasados Lietuvai ir Latvijai, Lietuvos žydų bendruomenės ir VVGŽM Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus.

Jos metu buvo apdovanoti 14 žydų gelbėtojų (9 po mirties). Apdovanojimus Pasaulio Tautų Teisuoliams įteikė Izraelio užsienio reikalų ministro pavaduotojas Danielis Ayalonas. Daugiau>>>

 

Gegužės 1 d. Lietuva pažymi įstojimo į Europos Sąjungą metinės. Sveikiname visas šalies tautines bendrijas, visus Lietuvos žmones šios reikšmingos mūsų valstybei datos proga.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Europos Sąjunga – tai Europos šalių sąjunga, į kurią susibūrusios šalys siekia kartu palaikyti taiką ir gerovę. Šalys narės yra įsteigusios bendras institucijas, kurioms perduoda dalį savo suvereniteto, kad visoms šalims rūpimi klausimai būtų sprendžiami kartu demokratiškai. Europos integracijos idėją pirmasis iškėlė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Reoberas Šumanas 1950 m. Pirmasis Europos Sąjungos šešetukas buvo sukurtas 1951 m., kai buvo pasirašyta sutartis apie Europos susijungimą. Pirmosios sąjungos šalys: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija. Europoje gyvena daugybė skirtingų tautų, kalbančių skirtingomis kalbomis, besilaikančių skirtingų vertybių. Europos Sąjunga gina visų tautų vertybes, saugo jų išskirtinumą, skatina bendradarbiavimą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Balandžio 28 d. Vilniuje ant J. Basanavičiaus gatvėje esančio namo, pažymėto 22-uoju numeriu, atidengta atminimo lenta garsiam litvakų rašytojui ir poetui, buvusiam Vilniaus geto kaliniui, kovotojui prieš nacizmą Abraomui Suckeveriui. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

 

Balandžio 28 d. Tautinių bendrijų namuose vyko mokomasis seminaras tautinių bendrijų lyderiams. Dalyvių tarpe - tautinių bendrijų nevyriausybinių organizacijų vadovai iš Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Vilniaus.

Pranešimą jame skaitė kultūros vadybos specialistė Birutė Kurgonienė. Seminaro metu aptarti klausimai, susiję su asmenybės ir vadovo veiklos raida, pateiktos konkrečios tarpusavio bendravimo protokolinių reikalavimų, etiketo, teigiamo įvaizdžio kūrimo, viešųjų ryšių bei renginių organizavimo, bendravimo su žiniasklaida, straipsnių rašymo ir kitos instrukcijos. Daugiau>>>

 

 

 

 

Balandžio 28 d. Tautinių bendrijų namuose vokiečių bendruomenė organizavo šv. Velykų šventę. Šventėje dalyvavo Vokietijos ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Jean Pierre FROEHLY ir antrasis sekretorius Herbert Josef SCHMITTER, Lietuvos Respublikos kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

 

Balandžio 27 d. Tautinių bendrijų namuose įvyko Gražinos Navalinskienės parengtos knygos „Mokykimės lietuvių kalbos savarankiškai“ pristatymas. Tai antrasis, papildytas šios knygos leidimas. Pirmoji knyga buvo išleista 2006 m.

„Knygos sudarymo tikslas – padėti žmogui mokytis kalbos savarankiškai“, - sakė jos autorė, mokytoja ekspertė G. Navalinskienė. - „Apskritai savarankiško mokymosi svarba dabartiniu metu didėja, nes mažėja kontaktinių valandų skaičius ugdymo įstaigose“. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

Balandžio 28 d. Tautinių bendrijų namuose vyks mokomasis seminaras tautinių bendrijų lyderiams. Renginio metu bus pristatyta Birutės Kurgonienės patarimų ir instrukcijų knyga “Organizacijos lyderio kišeninis vadovas”. Knygą 2100 egz. Tiražu išleido leidykla “Andrena”.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Balandžio 21 d. Vilniaus m. Tomo Zano bibliotekoje buvo atidaryta Lietuvos rusų kultūros ir švietimo bendruomenės „Svietlica“ vaikų piešinių paroda. Darbeliuose – atbundančios pavasario gamtos, Velykų akcentai ir kt. Tai ne pirmas bendras Tautinių bendrijų namų ir šios bibliotekos projektas. Pernai, minint Žalgirio mūšio 600 – ąsias metines, jojebuvo surengta paroda „Lietuvos totorių vaikai piešia Žalgirio mūšį“, o taip pat vaikų piešinių paroda „Visų tautų vaikų kalba viena – draugystė“, skirta Tarptautinei vaikų gynimo dienai – Birželio 1 – ajai. Daugiau>>>

 

 

 

Balandžio 20 d. Tautinių bendrijų namuose buvo surengtas apvalus stalas„Įvairių tautų Velykų šventimotradicijos ir papročiai“. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

Tautinių bendrijų namai ir Tomo Zano biblioteka parengė Lietuvos rusų kultūros

ir švietimo bendruomenės „Svietlica“ vaikų piešinių parodą.

Parodos atidarymas 2011 m. balandžio 21 d., 13 val. Tomo Zano bibliotekoje

( Šv. Stepono g. 23, Vilnius ). Daugiau>>>

 

 

 

DĖMESIO! Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) 2011 m. balandžio 19 d. – liepos 19 d. veiks paroda „ALFREDAS DREYFUSAS: KOVA UŽ TEISINGUMĄ“.

Atidarymas balandžio 19 d. 17.30 val.
Pirmą kartą Lietuvoje pristatoma itin reikšminga XIX–XX a. sandūros pilietinė byla – Prancūzijos visuomenę suskaidžiusi istorija, kurios centre atsidūrė paprastas žydų kilmės Prancūzijos Respublikos karininkas. Alfredo Dreyfuso (1859–1935) vardas XX a. politinėje istorijoje tapo ištikimo tėvynei, bet neteisingai apkaltinto žmogaus simboliu. Paroda parengta Judaizmo meno ir istorijos muziejuje Paryžiuje.
Parodos atidaryme dalyvaus ir paskaitą skaitys A. Dreyfuso biografas, garsus prancūzų istorikas Vincent Duclert, kuris už A. Dreyfuso bylos istorinius tyrimus 2006 m. apdovanotas Jean Michelle Gaillard prizu.

 

 

Nuo balandžio 15 d. Žydų kultūros ir informacijos centro patalpose įsikūrusioje galerijoje „Šofar“ (Mėsinių g. 3A/5, Vilnius) atidaroma tapybos paroda „Netikėtas Vilnius“. Parodoje bus eksponuojami dailininkų Algio Griškevičiaus, Mindaugo Skudučio, Jūratės Bagdonavičiūtės ir Arūnės Tornau tapybos darbai. Atėję aplankyti parodos, žiūrovai turės galimybę vienu metu susipažinti su tokių skirtingų, savitų menininkų darbais ir išplėsti susikurtą savyje Vilniaus įvaizdį. Paroda veiks iki gegužės 13 d. Galerija dirba: I – V 12 – 18 val., VI 12 – 16 val.

 

Kultūros ministerija skirs 270 tūkst. litų tautinių mažumų plėtotei skirtiems projektams iš dalies finansuoti. Ministerijai paskelbus konkursą skatinti tautinių mažumų plėtotę pateikta 150 paraiškų. Konkursui teikti projektai, skirti tautinių mažumų kultūros sklaidai Lietuvoje ir užsienyje, tautinių mažumų vaikų ir jaunimo veiklai skatinti, kultūros paveldo ir kultūrinei vertei išsaugoti, tautinių mažumų šeštadieninių-sekmadieninių mokyklų veiklai, tautinei tolerancijai ugdyti ir kovai su rasizmu bei tautine diskriminacija skatinti, romų tautinės mažumos integracijai ir tautiniam tapatumui puoselėti. Aktyviausiai konkurse dalyvavo nevyriausybinės tautinių mažumų organizacijos, kurios pateikė 96 paraiškas. 54 paraiškas pateikė kultūros centrai, fondai, muziejai, mokslo bei kitos įstaigos. Bendra prašoma suma - daugiau nei 1,7 mln. litų. Pernai toks konkursas dėl lėšų stokos nebuvo skelbiamas.

 

 

 Balandžio 14 d. 18 val. Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) įvyks vakaras, skirtas pasaulinio garso litvakų kilmės prancūzų fotografo IZRAELIO BIDERMANO-IZIO 100-osioms gimimo metinėms. Daugeliui lietuvių Izio vardas gali pasirodyti negirdėtas, nors Prancūzijoje jis minimas šalia kitų humanistinės fotografijos grandų: Brassaï, Henri Cartier Bresson, Robert Doisneau ir Willy Roni. Jo fotografijų ekspozicijas yra organizavusios garsiausios Paryžiaus, Niujorko, Berlyno, Tel Avivo, Tokijo parodų salės. 2006 metais Izio darbai buvo pirmą kartą pristatyti Lietuvos publikai, dalyvaujant jo sūnui Manueliui Bidermanui. Būsimoji fotografijos žvaigždė gimė 1911 m. Marijampolėje, neturtingoje porceliano krautuvininko šeimoje. Trylikos metų pradėjo lankyti fotografijos kursus pas vieną iš keturių geriausių miesto fotografijos meistrų, o būdamas šešiolikos su draugu patraukė po Lietuvos miestus dirbti retušuotoju. Beje, įdomi detalė. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, Izis pase sulietuvino savo pavardę iš Izrael Biderman tapdamas Izraeliu Bidermanu. Garsiu fotografu tapo gyvendamas Prancūzijoje, į kurią būdamas devyniolikmetis atvyko gelbėdamasis nuo skurdo ir antisemitizmo proveržių tėvynėje.
Renginys vyks lietuviškai su vertimu į prancūzų kalbą. Įėjimas nemokamas. Organizatoriai: Lietuvos ir Prancūzijos asociacija, Tolerancijos centras, Marijampolės kultūros centras.

 

 

 

Balandžio 15 d. Vilniaus rotušėje iškilmingai paminėta Kultūros diena. Nuo 2008 metų šią šventę mini ir Lietuva – 2007 m. liepos 19 d. Kultūros diena buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą. Šia proga Vilniaus meras Raimundas Alekna miesto Rotušėje kultūros garbės ženklu apdovanojo operos solistą Virgilijų Noreiką ir teatro režisierių Rimą Tuminą, aukso medaliai „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“ įteikti kino režisieriui Arūnui Mateliui, balerinai Eglei Špokaitei, dirigentui Juozui Domarkui, fotomenininkui Antanui Sutkui, dailininkui Arvydui Šalteniui, poetui Marcelijui Martinaičiui, kompozitoriams Vytautui Laurušui ir Vytautui Barkauskui, sidabro medaliais „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“ apdovanoti kompozitorius Kęstutis Antanėlis ir Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė. Dailininkei Jūratei Mykolaitytei už Vilniaus įprasminimą dailes kūriniuose įteikta Mero premija.

Iškilmingo minėjimo metu dalyviams ir svečiams koncertavo Vilniaus miesto savivaldybės kamerinis choras „Jauna muzika“, vadovaujamas  dirigento ir kompozitoriaus Vacio Augustino.

Parengtos parodos, skirtos Kultūros dienai paminėti, ciklą – foto parodą ,,Kultūros metai Vilniuje“ (2010–04–15/2011–04–15) Vilniaus savivaldybės 2 aukšto fojė, Latvijos dailės kolekcijos dizaino parodą ,,Kiekvienam savas plaktukas“ Lietuvos energetikos muziejuje,  F. Linčiūtės-Vaitiekūnienės tapybos parodą „Medžiai ir bokštai“ M. ir J. Šlapelių name-muziejuje,  „D' Apres la ruine“ („Iš griuvėsių“) šiuolaikinių Prancūzijos dailininkų parodą Vilniaus dailės akademijos  ekspozicijų salėse „Titanikas“.

 

 

 

Šiemet jau penkti metai, kai Lietuvoje minima Kultūros diena. Kultūros dienos paminėjimu siekiama stiprinti visuomenės suvokimą, jog kultūra yra žmogaus dvasingumo raiška, galinti suvienyti valstybės institucijų, visuomenės ir atskirų žmonių pastangas kurti brandžią pilietinę visuomenę ir bendrą gėrį. Šia diena primenama, jog valstybės kultūros politika turi būti orientuota į tai, kad ugdytųsi visuomenės poreikiai tikrosioms laiko išbandytoms kultūros vertybėms, kad jos būtų kuo prieinamesnės kiekvienam žmogui ir kad vis akivaizdžiau ryškėtų jų poveikis, kad kultūra sąlygotų tiek valstybės institucijų, tiek kiekvieno žmogaus elgsenos moralinį skaidrumą. Norima, kad Kultūros diena primintų, jog būtina stiprinti visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, kultūrinį švietimą, kuris sąlygotų visuomenės dorovinio ir dvasinio lygio kilimą. 2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas papildė ir pakeitė Atmintinų dienų įstatymą, kuriuo balandžio 15-oji įteisinta kaip Kultūros diena.

 

 

DĖMESIO! Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) eksponuojama Gilles Vuillard paroda „Paskutinės medinės sinagogos“. Lietuvoje gyvenantis Prancūzijos dailininkas Gilles Vuillard savo kūriniais siekia atkreipti dėmesį į sparčiai nykstančio unikalaus kultūros paveldo objektus – medines sinagogas, į istorinę-kultūrinę šių baigiančių suirti statinių reikšmę. Kartu su medine žydų maldos namų architektūra nyksta ir paskutiniai litvakų kultūros ženklai Lietuvoje. Dailininko darbuose pabrėžiamas medinių pastatų grožis, architektūrinė vertė. Šiuolaikinę figūratyvinę kryptį Gilles Vuillard apjungia su Barbizono grupės, rusų peredvižnikų, Amerikos regionalistų naudotomis plastinės išraiškos priemonėmis: pastatams įkvepiama gyvybė, medines sinagogas sušildo saulėti, mirgantys potėpiai, šiltų spalvų prisilietimas. Sukuriama paralelė tarp istorijos, architektūros, peizažo ir socialinio gyvenimo. Kai kurie tapybos darbai yra laisvesni, beveik abstraktūs, vaizduojantys degančią Pakruojo sinagogą (ji buvo padegta 2009 m.).

 

 

 

Klaipėdos rusų bendrija „Lada“ mini įkūrimo dešimties metų jubiliejų. Keletą metų bendrijai vadovavo dailininkas Nikolajus Vorobjovas. Nuo 2004-ųjų bendrijos vairą perėmė Žaliakalnio gimnazijos mokytoja ir režisierė Svetlana Vasičkina. Per savo gyvavimo laiką bendrija surengė daugybę kultūros projektų, tarp jų – parodų, plenerų, festivalių, konkursų, labdaros akcijų. Vasario mėnesį, vykdant akciją „Suteikit man galimybę“, bendrija surengė labdaros koncertą, pašvęstą vėžiu sergantiems vaikams. Visos jo metu surinktos lėšos skirtos miesto vaikų ligoninės Onkologijos skyriaus diagnostikos aparatūrai įsigyti. „Lados“ jaunimo muzikinis teatras, kuriam vadovauja S. Vasičkina, ne vieną kartą iš įvairių festivalių ir konkursų grįžo su aukštais apdovanojimais. Miesto kultūriniame gyvenime bendrija užima garbingą vietą. Salės, kai vyksta „Lados“ kolektyvų koncertai, būna perpildytos.

 

Balandžio 14 d.  Vyriausybė atsižvelgė į Lietuvos nevyriausybinių organizacijų (NVO) pastangas gerinti teisinę padėtį ir veiklos sąlygas Lietuvoje, pritardama pateiktų įstatymo projektų svarstymui Seime. Dokumentuose siūloma apibrėžti, kas yra NVO, supaprastinti jų steigimo procedūras, veiklos sąlygas, taip pat grąžina galimybes asociacijos nariams patiems spręsti organizacijos valdymo ir balsų pasiskirstymo klausimus. Finansavimo nevyriausybinėms organizacijoms teikimo ir kontrolės įstatymas numato valstybės institucijų skiriančių finansavimą ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo būdus ir principus. Šios įstatymo nuostatos ne mažiau reikšmingos, nes suvienodins skirtingą valstybės institucijų praktiką bei nustatys vienodus standartus.

 

 

Skatytojus pasiekė leidinys „Žmogaus teisės Lietuvoje: 20 metų kelias“. Tai straipsnių rinkinys, sudarytoja Eglė Gibavičiūtė. Šiame leidinyje spausdinamas straipsnių rinkinys, skirtas dvidešimties metų žmogaus teisių Lietuvoje raidai paminėti. Jame aptariama kovos už šias teises istorija, pradedant 1922 m. ir baigiant šiomis dienomis. Daug dėmesio skiriama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, žmogaus teises, taip pat tautinių mažumų teises ginančioms Lietuvos institucijoms.

 

 

 

DĖMESIO! Balandžio 16 d. jau ketvirtą kartą Lietuvoje rengiama švarinimosi akcija "Darom". Tautinių bendrijų namai kviečia visas tautines bendrijas aktyviai dalyvauti šioje akcijoje. Raskime galimybes sutvarkyti tautinių bendrijų kultūros paveldo paminklų aplinką, kapines, savo namų aplinką.

 

 

 

 

Balandžio 13 d. Tautinių bendrijų namuose vyko renginys, kurio metu paminėtas aktyvios ansamblio „Družba“ („Draugystė“) dalyvės Tamaros Jakuško jubiliejus. Daugiau>>>

 

 

 

Balandžio 8 d. Vilniaus prekybos centre „Panorama“ pirmą kartą vyko Tautų mugė, kurioje vilniečiams ir sostinės svečiams savo nacionalinius valgius, papročius, tradicijas, dainas ir šokius pristatė apie 20 įvairių kultūrų atstovų. Renginio tikslas – skatinti žmonių tarpkultūriškumą, supažindinti visuomenę su įvairių šalių kultūromis, jų tradicijomis, papročiais, šokiais, dainomis, valgiais. Renginyje aktyviai dalyvavo Vilniaus vokiečių bendruomenė (pirmininkas E.Peteraitis). Vilniaus vokiečiai žiūrovus vaišino sumuštiniais, pyragėliais, dovanojo Vokietijos ambasados parengtų knygų apie šią šalį vokiečių, lietuvių ir anglų kalbomis. Vengrai, moldavai, gruzinai, italai žiūrovus vaišino savo garsiaisiais vynais. Spalvinga ir įdomi buvo meninė mugės dalis. Savo trumpas dainų ir šokių programėles parodė lenkai, baltarusiai, bulgarai, rumunai, serbai ir kt. Vilniaus vokiečių bendrijos choras, vadovaujamas Danutės Zabukienės, atliko tris vokiečių liaudies dainas, bendrijos vaikų choras – vieną dainą

 

 

 

 

Balandžio 8 d. Lietuvos romų bendruomenė minėjo Tarptautinę romų dieną. Renginyje, kurį organizavo projekto “Atsigręžk į romus” komanda, dalyvavo šalies romų bendruomenės atstovai iš Vilniaus, Eišiškių, Panevėžio. Daugiau >>>

 

 

Panevėžio vaikų užimtumo centras 500 egz. tiražu išleido Vidos Beinortienės parengtą knygą apie romų kalbą „Romų kalba. Romany čhib“. Kaip teigia autorė, Europoje gyvenančių romų kalba suskirstyta į devynis dialektus. Lietuvos ir Lenkijos romų patarmė priskiriama Baltijos dialektui. Knyga sudaryta iš keturių dalių: romų kalbos gramatika, skaitiniai, romų-lietuvių ir lietuvių-romų kalbų žodynėliai (4500 žodžių). Gramatika parašyta pagal lietuvių kalbos gramatikos pavyzdį. Knygą redagavo Vilniaus pedagoginio universiteto doktorantė romė Rada Bogdanovič. Nuo šiol Lietuvos romai turės gimtosios kalbos vadovėlį, pagal kurį galės iškart mokytis ir romų, ir lietuvių kalbos. Tačiau ši knyga yra svarbus kultūrinis įvykis ne tik Lietuvos romams. Ji padės kitų tautybių žmonėms geriau pažinti šalia mūsų esančią, bet paslaptimis ir legendomis apipintą tautą

 

Balandžio 7 d. Tinklalapyje paskelbtas naujas leidinio "Tautinių bendrijų naujienos" numeris.
Malonaus skaitymo. Daugiau>>>

 

Skaitytojus pasiekė Betty Neniškienės knyga „Vokiečiai Šiauliuose ir apskrityje“, kurią išleido Šiaulių „Titnago“ leidykla. Autorė - Šiaulių vokiečių bendrijos narė, prieš keletą metų nusprendė parašyti savo krašto vokiečių istoriją. Padedant kraštotyrininkėms Irenai Rudzinskienei ir Nijolei Petraitytei, ji atrado daug įdomių

istorijų, žmonių, nusipelniusių Šiauliams ir vokiečių bendruomenei. Tai vokiečių apsigyvenimo Šiauliuose istorija, jų gamybinė, ūkinė, švietėjiška, kultūrinė, visuomeninė veikla, dirbant Lietuvos labui, išlaikant savo tautiškumą. Ji apima laiką nuo XX a. pradžios iki vokiečių repatriacijos 1941 m. Iš šios medžiagos matyti, kad vokiečių bendruomenė gyveno intensyvų, įdomų dvasinį, kultūrinį gyvenimą, nebuvo užsidariusi savo rate.

 

 

Balandžio 5 d. Vilniaus Mokytojų namuose Rusų romanso mylėtojų draugija Lietuvoje „Melos“ surengė ansamblio „Draugystė“ vakarą „Tu – mano melodija“, skirtą ansamblio jubiliatams - Tamarai Jakuško ir Aleksandrui Ganininui. Vakaro metu buvo eksponuojamos Vilniaus tautinių bendrijų dailininkų tapybos parodos: Vladislavo Lavrinovič „Moteris – tai muzika“ bei Julijos ir Natalijos Riabčiuk „Mūsų gėlių pasaulis“, pristatytas Lietuvosfestivalių bei respublikinių konkursų poezijos ir prozos kūrybos almanachas. Vakaro dalyviams surengtas ansamblio „Draugystė“ lyrinės dainos ir romanso koncertas. Programą vedė „Melos“ pirmininkė humanitarinių mokslų daktarė Jelena Bachmetjeva

 

 

 

 

Europos Komisijos viceprezidentė, teisingumo eurokomisarė Viviane Reding (Vivjana Reding) pasveikino Lietuvos Seimo sprendimą 2011-uosius paskelbti Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais. Tai V. Reding pareiškė savo laiške Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkui Emanueliui Zingeriui, pranešė URK biuras. Eurokomisarė sveikina šią Lietuvos iniciatyvą kaip reikšmingą žingsnį susitaikant su šalies praeitimi ir pagerbiant aukų atminimą. Anot jos, holokausto švietimas turi būti privalomas ateities kartoms, o holokausto atminimas ypač svarbus kovojant su antisemitizmu. Sveikindama Lietuvos Vyriausybės parengtą Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metų minėjimo priemonių planą, V. Reding pabrėžia, kad ypač svarbios yra žydų kultūrinio paveldo puoselėjimo ir išsaugojimo ateities kartoms priemonės. V. Reding žada toliau remti Lietuvos veiksmus, skatinančius toleranciją bei stiprinančius kovą su antisemitizmu.

 

 

 

 

Kovo 29 d. Lietuva pažymi septintąsias įstojimo į NATO metines. 2004 m. kovo 29 d. Lietuva įstojo į NATO (North Atlantic Treaty Organisation – Šiaurės Atlanto sutarties organizacija). NATO – gynybinė organizacija, kurią sudaro laisvos ir nepriklausomos valstybės, susijungusios į sąjungą tam, kad diplomatinėmis, o prireikus – ir karinėmis priemonėmis išsaugotų tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę. Organizacijos sprendimai priimami tik pritarus visoms jos narėms.Siekdamos apginti savo nepriklausomybę, Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Islandija, Italija, JAV, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone pasirašė Šiaurės Atlanto sutartį. Tai ir buvo NATO pradžia. Nuo 1952 m. į organizaciją pradėjo jungtis ir kitos šalys. Iš pradžių NATO saugojo taiką Euroatlantinėje erdvėje, o nuo 1999 m. patvirtinta koncepcija, pagal kurią orgnizacija pasiruošusi vykdyti taikos misijas ir teritorijose, neįeinančiose į NATO valstybių ribas.

Lietuva nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo pasirinko kelią į Vakarus ir siekė tarptautinio pripažinimo bei saugumo garanto. Nuo 2004 m., kaip ir didžiosios Europos valstybės, dalyvaujame profesionaliose tarptautinėse misijose ir tai kelia mūsų, kaip valstybės, prestižą ir pripažinimą.  Pažymėtina, kad Lietuvos tautinės bendrijos aktyviai palaikė mūsų valstybės siekius tapti NATO nare. Tautinių bendrijų taryba pasirašė kreipimąsį į šalies gyventojus, kviesdama visų tautybių mūsų valstybės žmones visokeriopai remti šį Lietuvos siekį.

Tautinių bendrijų namai sveikina visus Lietuvos piliečius su Lietuvos įstojimo į NATO diena. Diena, kuomet kryptingas įvairių tautybių Lietuvos piliečių darbas buvo įvertintas ir pripažintas. Linkime, kad toks susitelkimas lydėtų mus visada, nes tik taip pasiekiamos istorinės pergalės. Būkime ir toliau kartu, kurdami mūsų Lietuvos ateitį

 

Kovo 27 d. minime Tarptautinę teatro dieną. Teatro diena paskelbta švente XI-ajame Tarptautinio teatro instituto kongrese, vykusiame Vienoje, patvirtinus UNESCO. Šventė minima nuo 1962 metų. Žodis „teatras“ kilo iš graikų kalbos: „theatron“ – vieta, skirta vaidybai. Teatro ištakų galima rasti dar senovės medžiotojų ir žemdirbių apeigose, taip pat liaudies papročiuose. Pirmasis profesionalus europietiškas teatras įkurtas Renesanso epochoje. Tai buvo italų kaukių komedijų teatras. Nuo to laiko klajojantys aktoriai po truputį tapo sėslūs, pradėjo vaidinti pastoviose vietose. Lietuva drąsiai gali didžiuotis prieš kitas šalis kaip turinti daugybę teatrų (daugiau nei 30), kurių ne vienas pripažintas ir pasauliniuose teatrų festivaliuose. Vilniuje dirba Lietuvos rusų dramos teatras, kurio scenoje įvairius renginius organizuoja šalies tautinės bendrijos, saviveikliniai tautinių bendrijų meno kolektyvai. Šio teatro aktoriai – nuolatiniai tautinių bendrijų švenčių ir koncertų dalyviai.

Tautinių bendrijų namai Teatro dienos proga nuoširdžiai sveikina Lietuvos teatro visuomenę ir linki naujų kūrybinių atradimų pristatant įvairiatautę Lietuvos kultūrą.

 

 

 

 

 

Kultūros rėmimo fondas skelbia II paraiškų priėmimo konkursą
2011 m. kultūros ir meno projektams remti

Parama bus teikiama 2011 m. architektūros, cirko, dailės, fotografijos, kino, muziejų, kultūros paveldo, literatūros, muzikos, šokio, tarpdisciplininio meno, tautodailės, teatro meno ir mėgėjų meno projektams bei šių sričių ne mažiau kaip 2 metus vykstančių tęstinių kultūros ir meno projektų materialinės bazės stiprinimui. Daugiau>>>

    

 

Vilniaus Pranciškaus Skorinos vidurinėje mokykloje leidžiamas mokyklos laikraštis.

Redaktorė - Alena Baziuk, laikraštį maketuoja mokytoja Alma Medzevičienė

Jame rašoma apie mokyklos naujienas ir tuos įvykius, kurie kaip nors susiję su mokykla, atskirame laikraščio skyrelyje spausdinami mokinių kūriniai.

Daugiau>>>

Kovo 26 d. Tautinių bendrijų namų renginių salėje vyko renginys, skirtas Baltarusijos Liaudies Respublikos įkūrimo metinėms pažymeti, kuriame dalyvavo įvairių baltarusių organizacijų Lietuvoje nariai, visuomenės atstovai. Daugiau>>>

Kovo 26 d. Tautinių bendrijų namų Svetainėje vyko Graikijos Nepriklausomybės dienos minėjimas. Renginyje dalyvavo „Patridos“ draugijos nariai, kitų šalies tautinių bendrijų atstovai, miestiečiai, kuriuos domina Graikijos istorija ir kultūra. Daugiau>>>

 

 

Kovo 25 d. Tautinių bendrijų namuose įvyko renginys, skirtas bajanistui Ivanui Zigulinui atminti.Renginyje dalyvavo ansambliai „Igraj, bajan“ ir „Družba“, kurių kūrybinė veikla buvo betarpiškai susijusi su Ivanu Zigulinu.  Daugiau>>>

 

Lietuvos stačiatikių švietimo draugija „Živoj kolos“ iniciavo dokumentinio filmo „Rusų getas“ Lietuvoje“ sukūrimą. Draugijos vadovų Irinos Arefjevos ir Germano Šlevio sukurtame beveik valandos trukmės dokumentiniame filme atskleidžiami mažai žinomi faktai apie Antrojo pasaulinio karo metais Vilniuje įkurtą Rusų getą, kuriame buvo laikomi sovietų armijos kariškių šeimų nariai: žmonos, vaikai, seneliai. Iš viso lageryje buvo 776 žmonės, pusė iš jų – vaikai ir paaugliai.

Apie sunkų gyvenimą gete ir pasakojama filme. Dokumentais, gyvų liudininkų pasakojimais paremtuose kadruose atkuriama geto kasdienybė: blogas maistas, skurdūs drabužiai, sunki buitis, šaltis, ligos ir kt.

Filmo autoriai gausiai susirinkusiems žiūrovams papasakojo apie tai, kaip buvo kuriamas filmas, apie tai, kaip svarbu užfiksuoti ir perduoti būsimoms kartoms dramatiškus istorijos epizodus.

 

Kovo 25 d. Tautinių bendrijų namuose Graikijos Nepriklausomybės dieną minėjo Lietuvos graikų visuomeninių organizacijų asociacija. Renginyje dalyvavo šios visuomeninės organizacijos nariai, armėnų, gruzinų, bulgarų, baltarusių, rusų, moldavų bendruomenių atstovai.

Renginio pradžiojeLietuvos graikų visuomeninių organizacijų asociacijos prezidentas Georgios Macukatov supažindino susirinkusius su Graikijos prezidento sveikinimu pasaulio graikams Graikijos Nepriklausomybės dienos proga.

Renginio dalyvius sveikino Kultūros kongreso pirmininkas, filosofas prof. K.Stoškus, istorikas dr. A.Kasperavičius. Daugiau>>>

 

Kovo 25 d. pažymima Graikijos Nepriklausomybės diena. 1821 m. kovo 25 d. prasidėjo graikų tautos išsivadavimo kova iš beveik keturis šimtmečius trukusio turkų jungo. Kasmet, šią dieną Akropolyje (Graikija) iškeliama mėlynai balta valstybės vėliava. Tautinių bendrijų namai sveikina Lietuvos graikų bendruomenę su jų istorinės Tėvynės Nepriklausomybės diena ir linki tolesnės kūrybinės veiklos saugant bei puoselėjant savo tautinį tapatumą, kultūrą, papročius.

 

 

Vilniaus universiteto leidykla išleido straipsnių rinkinį „Abipusis pažinimas: lietuvių ir žydų kultūriniai saitai“. Sudarytoja Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Šio rinkinio sumanymas kilo iš poreikio pažvelgti į lietuvių ir žydų santykius iš naujos perspektyvos, tikintis atrasti ne vien izoliuotumo, atsiribojimo, bet ir bendradarbiavimo, pažinimo, abipusių įtakų tendencijas. Rinktinės autorių tyrimuose abipusis pažinimas suprantamas kaip integrali lietuvių ir žydų tarpusavio santykių dalis, labiausiai pabrėžiant jų kultūrinius aspektus – tai žydų pastangos pažinti, suprasti lietuvių kultūrą, tapti aktyviais jos dalyviais ir lietuvių ketinimai susipažinti su žydų kaip bendrapiliečių kultūrinu gyvenimu. Siekiant rekonstruoti įvairiapusišką abipusio pažinimo vaizdą, domėtis lietuvių ir žydų kultūrinio bendradarbiavimo reiškiniu, jo aplinkybėmis ir paskatomis, buvo sutelkti įvairių mokslo krypčių tyrėjai: istorikai, filologai, dailėtyrininkai, literatūrologai. Rinktinės straipsniai, chronologiškai apimantys laikotarpį nuo XX a. pradžios iki šių dienų, yra suskirstyti į tris skyrius: „Abipusio pažinimo prielaidos ir kontekstai“, „Įvairiakalbė periodika kaip būdas pažinti ir susipažinti“, „Lietuvos ir holokausto atmintis“.

Kovo 24 d. Tautinių bendrijų namuose vyko trumpametražinio meninio filmo „Lernavan“ peržiūra. Filmo režisierius - Lietuvos armėnų bendruomenės narys Marat Sargsyjan.

Filme vaidina Vytautas Šapranauskas, Martynas Jasevičius, Ferdinandas Jakšys.

Filmas pasakoja, kaip po ilgo nebuvimo gimtinėje likimas priverčia tėvą ir sūnų ją aplankyti. Daugiau>>>

Maloniai kviečiame Jus į tradicinępavasario šventę „Marcišor”.Šventė vyks 2011 m. kovo 6 d., sekmadienį, 13.00 val. Tautinių bendrijų namuose, Raugyklos g. 25, Vilnius.

Pavasarį žmonės pasitinka švęsdami įvairias religines ir nacionalines šventes. Rumunijoje ir Moldovos Respublikoje švenčiama pavasario atėjimo šventė – “Marcišor”.

Pavadinimas “Marcišor” yra lotynų kilmės, nuo žodžio “Martie”. Tai tradicinė pavasario šventė, susijusi su žemdirbystės ciklu, o šventės ištakos siekia daugiau nei aštuonis tūkstančius metų. Šventės simbolis „Marcišor“ tai raudonas ir baltas pumpurėliai, simbolizuojantys meilę ir pagarbą. Kiekvieną pavasarį kovo 1-ąją žmonės dovanoja vienas kitam šį mažą, mieląamuletą, linkėdami svajonių išsipildymo, meilės ir laimės.

Lietuvoje gyvenantys moldavai ir rumunai kiekvieną pavasarį susitinka pasveikinti vienas kitą su tradicine švente „Marcišor“. Šias metais iš Moldovos Respublikos sostinės Kišiniovo, pasveikinti bendriją „Dačija“ su pavasario švente „Marcišor“, atvyksta du Šventojo Štefano Didžiojo vardo licėjaus meniniai moksleivių kolektyvai. Tai folklorinis ansamblis „Balada“, kurio vadovė Lilia Girlia, ir moldavų liaudies muzikos ir tautinių šokių ansamblis „Floarea soarelui“ (Saulėgrąža) – choreografas Anatolie Mordil.

Sveikindami visus su Pavasariu, jaunieji artistai iš Moldovos Respublikos su malonumupasidalins savo gera nuotaika ir pademonstruos savo meninius sugebėjimus šventiniame koncerte.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nuo liepos 1 d. įsigaliosiantį švietimo sistemą reformuojantį naujos redakcijos Švietimo įstatymą. Seimas nustatė, kad tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba vyks pamokos, kai dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų.

Atsisakyta siūlymo tautinių mažumų mokyklose lietuviškai mokyti du-tris dalykus. Senasis Švietimo įstatymas numatė, kad tautinių mažumų mokyklose visas ugdymo procesas gali vykti tautinės mažumos kalba, privalomai dėstoma tik valstybinė kalba. Taip pat įstatymu numatyta, kad lietuvių kalba būtų mokoma jau

nuo darželio – tautinių mažumų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę turės būti skiriamos ugdymui lietuvių kalba. Įstatymas įtvirtina vienodą lietuvių kalbos egzaminą visų – ir lietuviškų, ir tautinių mažumų – mokyklų abiturientams. Numatyta, kad vienodą lietuvių kalbos egzaminą abiturientai laikytų jau 2013 m.

 

 

Išleista Gražinos Navalinskienės mokomoji knyga „Mokykimės lietuvių kalbos savarankiškai“ ir trys pratybų sąsiuviniai skirti visiems, besidomintiems lietuvių kalba, norintiems savarankiškai ugdyti kalbą, išmokti taisyklingai rašyti, kalbėti vaizdingai ir įtaigiai. Knygoje aptariamos svarbiausios bendrinės lietuvių kalbos normos, viešųjų kalbų sakymo, rašybos ir skyrybos taisyklės, patariama, kaip sukurti gerus įvairių stilių tekstus, kaip rengti ir įforminti dokumentus, dalykinius laiškus. Tai antrasis, papildytas šios knygos leidimas, parengtas Tautinių bendrijų namuose. Papildyto leidinio parengimą spaudai rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

 

 

Vasario 23 d. Tautinių bendrijų namuose įvyko ESBO aukštojo komisaro tautinėms mažumoms Knuto Vollebeako patarėjų Vincento de Graaf ir Jenifer Croft susitikimas su grupe Tautinių bendrijų tarybos narių. Daugiau>>>

 

 

 

Vasario 22 d. Tautinių bendrijų namuose vyko dokumentinio filmo „Rusų getas“Lietuvoje“ pristatymas. Irinos Arefjevos ir Germano Šlevio sukurtame beveik valandos trukmės dokumentiniame filme atskleidžiami mažai žinomi faktai apie Antrojo pasaulinio karo metais Vilniuje įkurtą Rusų getą, kuriame buvo laikomi sovietų armijos kariškių šeimų nariai: žmonos, vaikai, seneliai. Iš viso lageryje buvo 776 žmonės, pusė iš jų – vaikai ir paaugliai.

Apie sunkų gyvenimą gete ir pasakojama filme. Dokumentais, gyvų liudininkų pasakojimais paremtuose kadruose atkuriama geto kasdienybė: blogas maistas, skurdūs drabužiai, sunki buitis, šaltis, ligos ir kt.

Filmo autoriai gausiai susirinkusiems žiūrovams papasakojo apie tai, kaip buvo kuriamas filmas, apie tai, kaip svarbu užfiksuoti ir perduoti būsimoms kartoms dramatiškus istorijos epizodus. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

 

Vasario 23. Tinklalapyje patalpintas naujas laikraščio "Lietuvos totoriai numeris. (Laikraštis)

 

 

 

Vasario 11 d. Tautinių bendrijų namuose vyko paskaita – koncertas, skirtas autorinės dainos klasikui Vladimirui Vysockiui. Renginį organizavo Rusų autorinės dainos mylėtojų Lietuvoje bendrija „LIRAD“ (pirmininkas Viktor Raičev).

Renginio dalyviams apie aktorių, poetą, autorinių dainų atlikėją V.Vysockį pasakojo ir jo dainas atliko tarptautinių konkursų, skirtų Vladimirui Vysockiui, laureatas Viktoras Pustovojus.Poeto eiles skaitė Lena Pavlenko. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vasario 10 d. Tautinių bendrijų namuose savo veiklos 20-metį minėjo Vilniaus miesto išeivių iš Prancūzijos draugija.

Renginyje dalyvavo draugijos nariai, įvairių šalies tautinių bendrijų atstovai, Prancūzijos kultūros centro darbuotojai, prancūzų verslininkai. Draugijos pirmininkė Jevgenija Zajac papasakojo apie draugijos veiklą, pakvietė susirinkusius susipažinti su nuotraukų, pasakojančių apie draugiją, bei leidinių parodėle. Renginio dalyviams grojo Minadora Šernaitė, VI Tarptautinio Aleksandro Glazunovo smuikininkų konkurso Paryžiuje pirmos vietos laureatė.

Renginyje dalyvavo ir susirinkusius sveikino Prancūzijos RespublikosNepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje J.E. ponas Francois LAUMONIER. Daugiau>>>

Vasario 5 d. Tautinių bendrijų namuose vyko Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos (LTBS) surengta Šimtalapio-bairam šventė.

Didžioji salė vos talpino renginio dalyvius, susirinkusius iš įvairių šalies vietų, kuriose gyvena šios tautybės žmonės. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

Sausio 31 d. Kultūros ministerijoje įvyko renginys, skirtas Tautinių bendrijų tarybos 20-mečiui. Jame dalyvavo dabartinės ir buvusių kadencijų Tarybos nariai, Kultūros ministerijos Tautinių mažumų skyriaus, Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai, viešųjų įstaigų prie Kultūros ministerijos vadovai. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

Sausio 15 d. Tautinių bendrijų namuose koncertavo vokalinės studijos „Belkanto“ (vadovė – Dagestano respublikos nusipelniusi artistė Liubov Žuravliova) solistės Jelena Odinec, Natalija Popova, Liubov Melnikova ir dainininkas Vadim Gorban.Koncertmeisterė Jelena Petruščenko.Dainininkai iš Nevinomysko miesto (Stavropolio kraštas, Rusija) 2011 m. sausio 14 d. dalyvavo šventiniame renginyje Kėdainiuose, skirtame Kėdainių rusų klubo „Susitikimai“ (pirmininkė Jevgenija Šlikienė)veiklos 15-mečiui pažymėti. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

 

 

 

Sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Tautinių bendrijų tarybos, švenčiančios įsteigimo 20-metį,atstovais ir padėkojo už 1991 metaisLietuvai pareikštą ištikimybę, kuri tais laikais ypač padėjo didžiajai daliai Lietuvos tautinių mažumų gyventojų geriau suprasti nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo reikšmingumą ir drąsiau stoti šalies nepriklausomybės pusėn. Daugiau>>>

 

 

 

 

 

Sausio 14 d. Tautinių bendrijų namuose vyko Baltarusių klubo “Siabryna” Kalėdinėšventė. Koncertinėje programoje skambėjo Valentinos Kovalčiuk, Valentinos Ivanovos, “Siabrynos” choro atliekamos baltarusių dainos, renginio dalyviai aktyviai dalyvavo baltarusių žaidimuose, susijusiuose su Kalėdų šventėmis. Daugiau>>>

 

 

 

 

Visoje Lietuvoje įvairiais renginiais minimos 1991m. sausio įvykių 20-osios metinės.

Sausio 8 d. Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje vyko Atminimo valanda atkurtai Lietuvos Nepriklausomybei ir Laisvės gynimui įamžinti. Renginio metu prisiminta Sąjūdžio istorija, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas, minėti 1991 m. sausio įvykiai.

Atminimo valandoje dalyvavo Lietuvos tautinių bendrijų atstovai su savo tautinėmis vėliavomis.

Renginyje kalbėjo Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Mahiras Gamzajevas. Daugiau>>>

Kontaktai:
Raugyklos g. 25, Vilnius
Lietuva
Tel.: (370 5) 216 04 08
Faksas.: (370 5) 216 04 08
El. paštas: info@tbn.lt